Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kas norints.

Antraštė:

kas nõrints

Straipsnelis:

Kaip pozicinis samplaikų, turinčių reikšmę ‘kažkas’, variantas dar pralietuvių epochoje iš nežymimųjų įvardžių ir paprastai postpoziciškai einančio veikiamojo esamojo laiko dalyvio *nārins (ir naujesnės formos *nārintis) formavosi samplaikos, turinčios [224] požymį ‘nežymimasis’. Iš jų kai kuriose šnektose susiformavo suaugtiniai įvardžiai, plg. kasnõ·rints, kasnór Kš. Tačiau daugelyje šnektų abu samplaikos komponentai paprastai yra nesuaugę į vieną žodį. Antrasis komponentas daug kur yra redukuotas, plg. kas nõrints Gržd; kas nórint Všk; kas nor Drsk; koksai norins BP II 290 ir kt. Komponentas, kilęs iš dalyvio, gali eiti ir prepoziciškai, pvz.: nār kàs Uk.

Šaltinis:

Rosinas 1988, 223–224