Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
katràs
Straipsnelis:
Toch. B ksa, nežymimasis įvardis, acc. kca, gen. ket(a)ra. Aišku, kad tai tas pat įvardis, kuris matyti toch. B kuse (klausiamasis-santykinis įvardis), acc. kucce ir gen. ket(e) (= A kus, kuc ir ke). Toch. B forma ksa apibendrino senąją moteriškąją giminę *kusa < *ku + B (= A sā-s) < ide. *sā (skr. sā́, etc.), parodomasis f. įvardis. Acc. kca (kur lauktume *kuta, etc. < *ku + ) buvo pasidarytas tiesiogiai iš kuce. Gen. forma ket(a)rapaprastai išsiskaido į ket ir jungtuką B ra ‘taip pat’ (ketara < *ketä́ra su antriniu ä); vadinasi, nėra jokio ryšio su lie. katràs (Pedersen, Tocharisch, 1941, 122) arba su lo. (al)ter, etc. (Duchesne-Guillermin, BSL 1941, XLI 2, 159). Žodyje ksa etc. < *kusa u išnyko atvirame skiemenyje: plg. taip pat toch. A kyal greta kuyal ‘kodėl?’. Aišku, kad forma be u įvardijo nežymimąjį įvardį.
Šaltinis:
Windekens 1976, 237
Antraštė:
katràs
Reikšmė:
vienas resp. kuris iš dviejų, vienas iš daugelio
Straipsnelis:
Pirminė klausiamojo įvardžio *kateras reikšmė buvo ‘vienas resp. kuris iš dviejų’. Tai rodo kitų ide. kalbų ta pačia reikšme vartojami jo atitikmenys. Reikšme ‘vienas iš dviejų’ kalbamasis įvardis vartojamas lietuvių senuosiuose raštuose, tarmėse ir latvių tarmėse. Įvardis *kateras yra paveldėtas iš ide. epochos ir padarytas iš kamieno *kᵘ̯o (plg. bl. kas) ir komparatyvinės priesagos *-tero- [...]. Lietuvių kalboje *kateras > kataras dėl balsių asimiliacijos (Skardžius, Archivum Philologicum 1933, IV, 107), plg. kataràs Dot, Mrck, Plš, Zt ir kt. ir latvių katars. Triskiemenių formų *kataras ar *kateras lietuvių ir latvių tarmėse yra sinkopuotas -a- ar -e- greičiausiai dėl kuris, la. kurš įtakos, plg. lie. katràs, la. katrs. Įvykus katras ir kuris reikšmės neutralizacijai, žemaičių, rytų aukštaičių tarmėse katras įgijo reikšmę ‘vienas iš daugelio’.
Šaltinis:
Rosinas 1980, 190
Antraštė:
katràs
Straipsnelis:
[Plačiai kalbama apie ide. gramatikos palyginimų prigimtį ir priemones. Užsimenama ir apie lie. katràs]. Ide. *kᵂo-tero- ‘kuris nors iš dviejų’ suponuoja vieno išskyrimą, žymi vieną iš poros, ir yra randamas ved. katará-, av. katāra-, gr. πóτερος, lo. uter, osk. púterú-, go. hwathar, s. ang. hwæ̀ther, lie. katràs ir s. bažn. sl. kotoryj […]. Sufiksas *-tero- šitaip išreiškia kontrastą.
Šaltinis:
Puhvel 1973, 149
Antraštė:
katras
Straipsnelis:
žr. kataras
Šaltinis:
Rosinas 1994, 120–121
Antraštė:
katras
Straipsnelis:
Dažniau vartojamuose žodžiuose galimi įvairūs nereguliarūs fonetiniai pakitimai, pvz., […] kataras > katras […].
Šaltinis:
Mańczak 1994, 95
Antraštė:
katràs
Straipsnelis:
žr. duktė
Šaltinis:
Olander 2009, 17–18
Antraštė:
anàs
Straipsnelis:
žr. duktė
Šaltinis:
Olander 2009, 17–18

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas