Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
kaũkti
Straipsnelis:
keutaris E 762 ‘(karvelis) keršulis’. Parašymą su -t- Trautmann Die altpreussischen Sprachdenkmäler, 1910, 357 taiso į keucaris ir sieja su lie. kaũkti, la. kàukt ir kt. Be patikimos etimologijos. Schraderis Sprachvergleich und Urgeschichte, 1907, 168 mano, kad tai esąs skolinys bei mini persų kautar, afganų kewter.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 238
Antraštė:
kaũkti
Reikšmė:
heulen, schreien
Straipsnelis:
Toch. B çauk- ‘šaukti, vadinti’ su formomis: praes. act. çauçäm, med. çaukemar, imp. act. çauçit. Fraenkel, IF 1932, L, 227, išn. 2 [472] pagrįstai sugretino šį veiksmažodį su lie. kaũkti ‘heulen, schreien’, šaũkti ‘(laut) rufen, nennen’ (žr. taip pat Lane, Language 1945, XXI, 21 ir Bailey, Indo-Iranian Journal 1958, II, 156t., bet ne Fraenkelį; Bailey taip pat atkreipė dėmesį į sakų sūch- ‘vadinti, [ang.] to name’ ir skr. çúka- ‘papūga’). Toch. B çauk- (žodžio pradžios ç-) taip pat galima kildinti iš ide. *q (plg. lie. kaũkti) bei (plg. lie. šaũkti ir tt.). Vadinasi, rekonstruotina ide. */qēuq-.
Šaltinis:
Windekens 1976, 471–472
Antraštė:
kaũkti
Straipsnelis:
Oset. (dig.) xoj ‘pėslys maitėda; maitvanagis; Neophron perenopterus’. Bailey kildina iš [ankstesnės] reikšmės ‘varna’, o patį žodį kildina iš *xāuya-, turėdamas galvoje garsus pamėgdžiojantį pagrindą *kaw- ‘kvarkti; rėkti’ ir pan. (s. i. kauti [211], kokūyati, lie. kaũkti, gr. κωκύω ir pan.: BSOAS 1958, XXI 3 527). Bet forma *sāuya- – nereali, o iš suponuojamos *xāwya- turėtume *xaw(i), o ne xoj; plg. caw, faw, xaw. Greičiausia tai skolinys iš gruzinų qvavi ‘varna’, kaip ir cʼoj ‘rugiai’ iš gruzinų cʼavi. Žodžio pradžios x- (vietoj laukiamo q-), taip pat reikšmės painiojimas galbūt paaiškintinas kontaminacija su mongolų xong junginyje xong kerij-e ‘varna’.
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ IV, 210–211
Antraštė:
kaũkti
Reikšmė:
staugti, žliumbti, bliauti, heulen, cypauti, unkšti, verkšlenti, bėdoti
Straipsnelis:
Germ. heuf-a- ‘skųstis, guostis, dejuoti, [vok.] wehklagen’ (go. tik pl. praet. hufun ‘skųstis, guostis, dejuoti, wehklagen’, s. ang. stipriosios formos pateiktos s. v. hauf-a, ags. (tik praes.) hioban ‘skundžiasi, dejuoja’, s. v. a. (tik praes.) hiufit, huipit [silpnasis veiksmažodis?]) leksemų vokalizmas yra skirtingas, tačiau galima paaiškinti, kad jis esąs reguliarus. Minėtosios germanų lytys turbūt siejasi su garsažodine ide. šaknimi *geu-, kuri ganėtinai gerai paliudyta, nors vis kitokio šaknies vokalizmo: gr. κωκύω ‘bėdoti, aimanuoti, raudoti, guostis’, s. i. kauti ‘rėkti, šaukti, skųstis, dejuoti, zirzti, zyzti, [vok.] summen’. Su plėtikliu g-: lie. kaukiù, kaũkti ‘staugti, žliumbti, bliauti, [vok.] heulen, cypauti, unkšti, verkšlenti, bėdoti’, s.-kr. kȕkati ‘skųstis, guostis, dejuoti’. Daugiau atitikmenų žr. Pokorny IEW.
Šaltinis:
Seebold 1970, 256
Antraštė:
kaũkti
Straipsnelis:
Kaš. čečą ‘šunytis’ siejasi ne su le. cyc (taip mano Biskupskis – žr. Бискупский, Prace filologiczne, III, 347), o su forma *čučą [241], kilusia iš prasl. *keukę (žr. Brükner, IF, X, 145–167), kuri giminiška su la. kucens ‘šunelis’, kàukt, lie. kaũkti (plg. Miklosich, Etymologisches Wörterbuch der slavischen Sprachen, 1886, lizdas kyka-).
Šaltinis:
Endzelīns DI I, 240–241
Antraštė:
kaũkti
Straipsnelis:
[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmannas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.] kauki̯ō ‘rėkiu’ : la. iteratyvas kaũkât ‘rėkauti, [vok.] wiederholt heulen’ daryba atitinka le. kukać ‘kukuoti’ (trm. ‘kurkti, kvatoti’). Greta šio iteratyvo baltų kalbose egzistuoja pirminės darybos lie. kaukiù, kaũkti, la. kàucu, kàukt. Veiksmažodis remiasi onomatopėjine šaknimi, kurią matome s. i. kóka- ‘vilkas, gegutė, žąsis, [vok.] Wolf, Kuckuck, Gansart’, gr. καλιας · ὄρνις ποιός Hesichijas. Ar slavų pirminė daryba buvo tokia pati kaip ir baltų kalbose, negalima tvirtai nustatyti; iteratyvinių formų atitikimas gali būti ir [249] paralelinio vystymosi rezultatas ir nebūtinai kilęs baltų-slavų epochoje. Tačiau bendra inovacija yra paties veiksmažodžio su paveldėta šaknimi daryba, ir veiksmažodis abiejose kalbų grupėse padarytas labai panašiai, jeigu ne visai identiškai.
Šaltinis:
Safarewicz 1967, 248–249
Antraštė:
kaũkti
Reikšmė:
staugti
Straipsnelis:
Elementu -k- buvo išplečiamos onomatopėjinės šaknys: skr. kauti ‘šaukti’, gr. κωκύω ‘verkti, aimanuoti’, s. v. a. hûwo ‘pelėda’ : lie. kaũkti, kaũkia ‘staugti’, la. kàukt, iteratyvas kaũkat, s.-kr. kȕkâm, kȕkāti ‘aimanuoti, sielotis, verkti’.
Šaltinis:
Otrębski 1949
Antraštė:
kaũkti
Reikšmė:
šaukti, vaitoti, staugti
Straipsnelis:
[Ide. i- ir u- diftongai > prototoch. ai ir au. Pastarieji toch. B išlieka, tačiau ai ir au toch. A virsta e ir o. Dėl kai kurių toch. A ir B žodžių yra pasiūlytos gana patikimos etimologijos, kurias galima paminėti:] toch. B śauk ‘šaukti, vadinti’ : lie. kaũkti ‘šaukti, vaitoti, staugti’ ar šaũkti ‘kviesti’ [31 išnaša: Fraenkel, IF 1932, L, 227].
Šaltinis:
Lane 1967a, 9
Antraštė:
kaũkti
Reikšmė:
heulen
Straipsnelis:
Arm. k‘uk‘ ‘στεναγμός’ […] priklauso garsažodinei šakniai [ide. *kaur, kur, ku-, su kuria sudaryta didelė grupė paukščių pavadinimų: s. v. a. huwo ‘pelėda’, s. bažn. sl. sova ‘t. p.’, gal.-lo. cavannus ‘naktinė pelėda’ etc.]; žinoma, žodžio pradžios gerklinis (guturalinis) priebalsis ir sateminėse kalbose išlaikytas kaip uždarumos garsas [Verschlußlaut]: s. i. káuti ‘rėkia’, [328] gr. κωκύω ‘skundžiuosi, dejuoju’, lie. kaukiù, kaũkti ‘heule’, serb. kukati ‘skųstis, dejuoti’, s. bažn. sl. kujati ‘niurnėti, bambėti’. [Garsų dėsniai onomatopėjiniams žodžiams neturi didelės reikšmės].
Šaltinis:
Solta 1960,327t.
Antraštė:
kaũkti
Straipsnelis:
Br. кáўкаць „miaukti“, каўканне „miaukimas“ izoliuotumas nuo kitų slavų žodžių leidžia juos sieti su bl. kauk-, plg. lie. kaũkti, kaũksmas, la. kàukt, nes slavų žodžiai, giminiški baltų žodžiams su kauk-, turi kuk- (iš sl. kouk-).
Šaltinis:
Лаучюте 1970, 199
Antraštė:
kaũkti
Straipsnelis:
[Recenzuojamas T. Sciaškovič
Šaltinis:
Grinaveckienė 1973, 221
Antraštė:
kaũkti
Reikšmė:
выть
Straipsnelis:
Lie. kaũkti ‘выть’, plg. s. i. kā́uti ‘кричит’ yra genetiškai susijęs su lie. šaũkti ‘кричать’, plg. s. i. šuka-h ‘попугай’.
Šaltinis:
Кретов 1989, 145–146

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas