Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
kaukti
,
vaga
.
Rezultatai
Antraštė:
kaũkti
Straipsnelis:
keutaris
E 762 ‘(karvelis) keršulis’. Parašymą su
-t-
Trautmann Die altpreussischen Sprachdenkmäler, 1910, 357 taiso į
keucaris
ir sieja su lie.
kaũkti
, la.
kàukt
ir kt. Be patikimos etimologijos. Schraderis Sprachvergleich und Urgeschichte, 1907, 168 mano, kad tai esąs skolinys bei mini persų
kautar
, afganų
kewter
.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 238
Antraštė:
kaũkti
Reikšmė:
heulen, schreien
Straipsnelis:
Toch. B
çauk-
‘šaukti, vadinti’ su formomis: praes. act.
çauçäm
, med.
çaukemar
, imp. act.
çauçit
. Fraenkel, IF 1932, L, 227, išn. 2 [472] pagrįstai sugretino šį veiksmažodį su lie.
kaũkti
‘heulen, schreien’,
šaũkti
‘(laut) rufen, nennen’ (žr. taip pat Lane, Language 1945, XXI, 21 ir Bailey, Indo-Iranian Journal 1958, II, 156t., bet ne Fraenkelį; Bailey taip pat atkreipė dėmesį į sakų
sūch-
‘vadinti, [ang.] to name’ ir skr.
çúka-
‘papūga’). Toch. B
çauk-
(žodžio pradžios
ç-
) taip pat galima kildinti iš ide.
*q
(plg. lie.
kaũkti
) bei (plg. lie.
šaũkti
ir tt.). Vadinasi, rekonstruotina ide.
*/qēuq-
.
Šaltinis:
Windekens 1976
, 471–472
Antraštė:
kaũkti
Straipsnelis:
Oset. (dig.)
xoj
‘pėslys maitėda; maitvanagis; Neophron perenopterus’. Bailey kildina iš [ankstesnės] reikšmės ‘varna’, o patį žodį kildina iš
*xāuya-
, turėdamas galvoje garsus pamėgdžiojantį pagrindą
*kaw-
‘kvarkti; rėkti’ ir pan. (s. i.
kauti
[211],
kokūyati
, lie.
kaũkti
, gr.
κωκύω
ir pan.: BSOAS 1958, XXI 3 527). Bet forma
*sāuya-
– nereali, o iš suponuojamos
*xāwya-
turėtume
*xaw(i)
, o ne
xoj
; plg.
caw
,
faw
,
xaw
. Greičiausia tai skolinys iš gruzinų
qvavi
‘varna’, kaip ir
cʼoj
‘rugiai’ iš gruzinų
cʼavi
. Žodžio pradžios
x-
(vietoj laukiamo
q-
), taip pat reikšmės painiojimas galbūt paaiškintinas kontaminacija su mongolų
xong
junginyje
xong kerij-e
‘varna’.
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ
IV, 210–211
Antraštė:
kaũkti
Reikšmė:
staugti, žliumbti, bliauti, heulen, cypauti, unkšti, verkšlenti, bėdoti
Straipsnelis:
Germ.
heuf-a-
‘skųstis, guostis, dejuoti, [vok.] wehklagen’ (go. tik pl. praet.
hufun
‘skųstis, guostis, dejuoti, wehklagen’, s. ang. stipriosios formos pateiktos s. v.
hauf-a
, ags. (tik praes.)
hioban
‘skundžiasi, dejuoja’, s. v. a. (tik praes.)
hiufit
,
huipit
[silpnasis veiksmažodis?]) leksemų vokalizmas yra skirtingas, tačiau galima paaiškinti, kad jis esąs reguliarus. Minėtosios germanų lytys turbūt siejasi su garsažodine ide. šaknimi
*geu-
, kuri ganėtinai gerai paliudyta, nors vis kitokio šaknies vokalizmo: gr.
κωκύω
‘bėdoti, aimanuoti, raudoti, guostis’, s. i.
kauti
‘rėkti, šaukti, skųstis, dejuoti, zirzti, zyzti, [vok.] summen’. Su plėtikliu
g-
: lie.
kaukiù
,
kaũkti
‘staugti, žliumbti, bliauti, [vok.] heulen, cypauti, unkšti, verkšlenti, bėdoti’, s.-kr.
kȕkati
‘skųstis, guostis, dejuoti’. Daugiau atitikmenų žr. Pokorny IEW.
Šaltinis:
Seebold 1970
, 256
Antraštė:
kaũkti
Straipsnelis:
Kaš.
čečą
‘šunytis’ siejasi ne su le.
cyc
(taip mano Biskupskis – žr. Бискупский, Prace filologiczne, III, 347), o su forma
*čučą
[241], kilusia iš prasl.
*keukę
(žr. Brükner, IF, X, 145–167), kuri giminiška su la.
kucens
‘šunelis’,
kàukt
, lie.
kaũkti
(plg. Miklosich, Etymologisches Wörterbuch der slavischen Sprachen, 1886, lizdas
kyka-
).
Šaltinis:
Endzelīns DI
I, 240–241
Antraštė:
kaũkti
Straipsnelis:
[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmannas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.]
kauki̯ō
‘rėkiu’ : la. iteratyvas
kaũkât
‘rėkauti, [vok.] wiederholt heulen’ daryba atitinka le.
kukać
‘kukuoti’ (trm. ‘kurkti, kvatoti’). Greta šio iteratyvo baltų kalbose egzistuoja pirminės darybos lie.
kaukiù
,
kaũkti
, la.
kàucu
,
kàukt
. Veiksmažodis remiasi onomatopėjine šaknimi, kurią matome s. i.
kóka-
‘vilkas, gegutė, žąsis, [vok.] Wolf, Kuckuck, Gansart’, gr.
καλιας · ὄρνις ποιός
Hesichijas. Ar slavų pirminė daryba buvo tokia pati kaip ir baltų kalbose, negalima tvirtai nustatyti; iteratyvinių formų atitikimas gali būti ir [249] paralelinio vystymosi rezultatas ir nebūtinai kilęs baltų-slavų epochoje. Tačiau bendra inovacija yra paties veiksmažodžio su paveldėta šaknimi daryba, ir veiksmažodis abiejose kalbų grupėse padarytas labai panašiai, jeigu ne visai identiškai.
Šaltinis:
Safarewicz 1967
, 248–249
Antraštė:
kaũkti
Reikšmė:
staugti
Straipsnelis:
Elementu
-k-
buvo išplečiamos onomatopėjinės šaknys: skr.
kauti
‘šaukti’, gr.
κωκύω
‘verkti, aimanuoti’, s. v. a.
hûwo
‘pelėda’ : lie.
kaũkti
,
kaũkia
‘staugti’, la.
kàukt
, iteratyvas
kaũkat
, s.-kr.
kȕkâm
,
kȕkāti
‘aimanuoti, sielotis, verkti’.
Šaltinis:
Otrębski 1949
Antraštė:
kaũkti
Reikšmė:
šaukti, vaitoti, staugti
Straipsnelis:
[Ide.
i-
ir
u-
diftongai > prototoch.
ai
ir
au
. Pastarieji toch. B išlieka, tačiau
ai
ir
au
toch. A virsta
e
ir
o
. Dėl kai kurių toch. A ir B žodžių yra pasiūlytos gana patikimos etimologijos, kurias galima paminėti:] toch. B
śauk
‘šaukti, vadinti’ : lie.
kaũkti
‘šaukti, vaitoti, staugti’ ar šaũkti ‘kviesti’ [31 išnaša: Fraenkel, IF 1932, L, 227].
Šaltinis:
Lane 1967a
, 9
Antraštė:
kaũkti
Reikšmė:
heulen
Straipsnelis:
Arm.
k‘uk‘
‘στεναγμός’ […] priklauso garsažodinei šakniai [ide.
*kaur, kur, ku-
, su kuria sudaryta didelė grupė paukščių pavadinimų: s. v. a.
huwo
‘pelėda’, s. bažn. sl.
sova
‘t. p.’, gal.-lo.
cavannus
‘naktinė pelėda’ etc.]; žinoma, žodžio pradžios gerklinis (guturalinis) priebalsis ir sateminėse kalbose išlaikytas kaip uždarumos garsas [Verschlußlaut]: s. i.
káuti
‘rėkia’, [328] gr.
κωκύω
‘skundžiuosi, dejuoju’, lie.
kaukiù, kaũkti
‘heule’, serb.
kukati
‘skųstis, dejuoti’, s. bažn. sl.
kujati
‘niurnėti, bambėti’. [Garsų dėsniai onomatopėjiniams žodžiams neturi didelės reikšmės].
Šaltinis:
Solta 1960
,327t.
Antraštė:
kaũkti
Straipsnelis:
Br.
кáўкаць
„miaukti“,
каўканне
„miaukimas“ izoliuotumas nuo kitų slavų žodžių leidžia juos sieti su bl.
kauk
-, plg. lie.
kaũkti
,
kaũksmas
, la.
kàukt
, nes slavų žodžiai, giminiški baltų žodžiams su
kauk
-, turi
kuk
- (iš sl.
kouk
-).
Šaltinis:
Лаучюте 1970
, 199
Antraštė:
kaũkti
Straipsnelis:
[Recenzuojamas T. Sciaškovič
Šaltinis:
Grinaveckienė 1973
, 221
Antraštė:
kaũkti
Reikšmė:
выть
Straipsnelis:
Lie.
kaũkti
‘выть’, plg. s. i.
kā́uti
‘кричит’ yra genetiškai susijęs su lie.
šaũkti
‘кричать’, plg. s. i.
šuka-h
‘попугай’.
Šaltinis:
Кретов 1989
, 145–146
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas