Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kekė, kitelis, kemurys, lupatas, vaidila, plakis, mokyti, taukas, gurlis, kuolas, silkai, prasti, kaita, velmi, tvoti.

Antraštė:

kekė̃

Reikšmė:

Dolde Traube, Gartenmelde

Straipsnelis:

[Prasl. tarmybėmis laikytinos tos sorb. kalbos lytys, kurios įgavusios specialiąją reikšmę (yra semantiniai neologizmai) ir iš dalies išstūmusios senąsias bendraslaviškas leksemas:] 3. čečeranc ‘Sietynas, Siebengestirn’ (t. y. į kekę panašus žvaigždžių būrys), plg. lie. kekė̃ ‘Dolde Traube, Gartenmelde’, kẽkulas ‘iš sulipusių daiktų kyšą luitai, grumstai’, la. kȩkars ‘kekė’, o sl. kalbos pažįsta tik o-vokalizmo lytis, plg. a. sorb. kokorč bot. ‘Lerchensporn, Corydalis’, ž. sorb. kokac ‘(daikto, namo) viršūnė, smaigalys’.

Šaltinis:

Schuster-Šewc 1979, 124

Antraštė:

kẽkė

Straipsnelis:

Pr. keckers ‘žirnis’ baltų kalbose turi fonetiškai tapačių ir artimų semantiškai žodžių. Jie leidžia išskirti -r- kaip darybinį elementą. Plg. lie. kẽkė, kekė̃, la. ķeķe, tikriausiai skolintą iš lietuvių (žr. ME II 362), bet lie. kẽkeras, kekiras ‘grupė’, ‘krūva’ (plg. kẽkulas ‘krešulys’, ‘gniužulas’); la. ķȩkars ‘kekė’, ‘spurgas’; kȩkara, ķeķere, ķeķeris ir pan. (ME II 361, 362; EH 693), paprastai laikomi lituanizmais; galbūt bulg. чекор ‘išauga’, ‘mazgas’, ‘šaka’ (žr. Zubatý Archiv für slavische Philologie XVI, 1894, 386; Schmidt, Pluralbildungen der idg. Neutra, 1889, 177; Fraenkel LEW 234–235 ir kt.) [303].

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 302–304

Antraštė:

kẽkė

Reikšmė:

Dolde, Traube

Straipsnelis:

Senojo Kuršo vandenvardį Keklỹs ir žemės pavadinimą Ceclis J. Senkus sieja su lie. kẽkė ‘Dolde, Traube’ resp. kẽkulas ‘Klumpen aus aneinander klebenden Dingen’; plg. taip pat kẽkutas ‘Büschel, Haufen’ ir la. cȩkul(i)s ‘Büschel, Quaste, Schopf’ (LEW 234) (J. Senkus, Šešupės ir Jiesios intakai, LKK, VI 213–234).

Šaltinis:

Schall 1966, 9

Antraštė:

kẽkė

Reikšmė:

гронка, галiнка;

Straipsnelis:

[Aptariami baltizmai čekų kalboje.] Su lie. kẽkė ‘гронка, галiнка’, kekė̃ ‘парасон у раслiнах’, kẽkutas ‘куча’, ‘вязанка’, la. k̡ękars ‘гронка, мяцёлка’ siejama su ček. moravų čečka ‘клок’, čačky vinné ‘гронкi вiнаграду’, s. ček. čečule ‘флянц вiнаграду’, čačky bezové ‘кветкi бэзу’, ‘чмялiныя соты’.

Šaltinis:

Лучыц-Федарэц 2003, 298