Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: keletas, stembrys, atboti, pelnas, sulūti, marknotas, garan, šuolis, serdė, pojudrė, sklęsti, įnagis, dribla, gurdulys, brona, bindzinėti, plakšėti, išlaidos, tabaloti, raukas, saklus, bobrus, garmaliuoti, dunguotis, keisti, šuniagaršvė, kakoras, remžtis, norėti, skyda, žemyna, plaukas, alvaras, grabstos, prakurė́jas.

Antraštė:

kẽletas

Straipsnelis:

Lie. įvardžiai kẽletas ir ãbejetas yra priesagos *-at- dariniai. Priesaga *-at-, plg. la. divatā ‘dviese’, skr. pañcatā ‘penketas’, lie. kalboje virto -et- dėl a > e po j žodžiuose *dvejatas > dvejetas, *trejatas > trejetas ir buvo apibendrinta visiems skaitvardžiams ir įvardžiams [Zinkevičius LKIG 1981 2 68]. Pirmojo įvardžio pagrindu eina keli, o antrojo – abejì. Baltų epochos bendrumo įvardis *abei̯a ir vėlesni dariniai, plg.: lie. abejì, iš tikrųjų yra ne priesagos dariniai, o fleksijų vediniai iš šaknies *abei-, kurią turėjo kai kurie linksniai [Zinkevičius LKIG 1981 2 67].

Šaltinis:

Rosinas 1988, 205