Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kelis, dumšlėtis, paliūtė, būžukas, katelis, rungintis, spygsėti, pažvilti, mėnulis, švarkas, laivoti, kabõris, draika, ramtyti, uma, birda, dalba, važis, almuo, kraipus, kraipyti, nesivaimėti, švilys, brauktas, niekada, dovyti, drabantas, spragilas, aulinas, žverb lus.

Antraštė:

kẽlis

Straipsnelis:

Kai kurios kūno dalys yra kilusios iš ide. *kᵘ̯el- ‘kilti’, ir tie pavadinimai gana įvairių reikšmių, sudarančių kelis pagrindinius tipus. Įdomus darinys iš *kᵘ̯el- yra sl. kolěno, r. колéно. Jame išskiriama priesaga -ěno- (-ēno-), kuri rodo tokių darinių senumą, plg. dar polěno, timěno. Tačiau galimas ir pradinio priebalsinio kamieno -n- išplėtimas: *kolę, kolene, *koleni. Vėliau sl. kolę > kolěno. Priebalsinio n kamieno *kolen- buvimą patvirtina gr. κωλήν ‘peties kaulas’. Sl. forma kolěno, ukr. колiно su -ēn- vietoj -en- gali būti antrinės normalizacijos rezultatas. Plg. lie. kelė́nas ‘kelio girnelė’ šalia kẽlis [161], paprastesnio vedinio iš *kᵘ̯el-, lie. kélti. Beje, P. Skardžius priesagos -ėna su ilgu ė kilmę aiškina iš priebalsinio -en- kamieno su e trumpuoju. Toliau čia s. sl. ЧЛѢНЪ, r. член, le. człon, członek ‘(kūno) dalis’, bet plg. serbų trm. cjên, cjȅnek ‘rūšis’ iš *čel-no-, *kel-no-. Ta pati šaknis ir sl. čьl̥nъ, r. челн, le. czółn ‘valtis’ ir kt., plg. dar su kita priesaga lie. kélmas. Visas šias reikšmes galima taip paaiškinti: *kᵘ̯el- ‘kilti; augti’ → ‘išaugęs’ → 1. ‘kūno dalis, kūno narys’ 2. ‘augalas, medis, kamienas’. [162]

Šaltinis:

Трубачев 1959b, 161–162

Antraštė:

kẽlis

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Baltų *kel-i̯a- : lie. kẽlis / -ỹs, trm. kẽlias ir la. celis reiškė ‘iškilęs, atsikišęs’. Plg. lie. keliù, kélti, kurį motyvuoja taip pat sl. *kel- / kol- vediniai: *čelo, le. czoło; *čelnъ, le. człon(ek); *čeljadь, le. czeladź ‘samdiniai’ ir galiausiai *kol-ĕno, le. kolano (dėl priesagos plg. lie. kel-ė́na-s ‘girnelė’. Iš silpnojo laipsnio *kl̥- ≥ baltų *kil- arba *kul- turime: 1) lie. kìltis, la. cil̂ts ‘giminė’ (plg. s. sl. kolěno ‘φυλή’, po-kolenie; 2) lie. kul̃nas / -nis, pr. kulnis ‘kojos kaulas’, toliau lie. kùlšė / -is, pr. culczi ‘t. p.’ (plg. bulg. kъlka ‘strėnos’, lo. calx, calcis ‘kulnas’).

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 223

Antraštė:

kẽlis

Straipsnelis:

žr. kelnės

Šaltinis:

Smoczyński 2001, 156

Antraštė:

kẽlis

Straipsnelis:

[Trumpai aptariami gr. k. dariniai su šaknies balsiu ō:] gr. κῶλον ‘limb’ : σκέλος ‘leg’ : lie. kẽlis ‘knee’ (< *kélii̯o-).

Šaltinis:

Barnes 2009, 8

Antraštė:

kẽlis

Straipsnelis:

žr. kelėnas

Šaltinis:

Andersen 2003, 64–66

Antraštė:

kẽlis

Straipsnelis:

[Tyrime bandoma pritaikyti glotochronologijos metodą baltų ir slavų kalboms.] 44 protoslavų/protobaltų *kolěno/kelja-, br. kalena, ukr. kolino, r. koleno, lie. kẽlis, la. celis.

Šaltinis:

Novotná, Blažek 2007, 336

Antraštė:

kẽlis

Straipsnelis:

[Tyrime bandoma pritaikyti glotochronologijos metodą baltų ir slavų kalboms.] 45a protoslavų/protobaltų *znati/žināti, br. znac ̕, ukr. znat ̕, znaty, r. znat ̕, lie. žinóti, la. zinât, pr. erzinat, narevų gindi.

Šaltinis:

Novotná, Blažek 2007, 336

Antraštė:

kẽlis

Straipsnelis:

[Aptariamos praslavų leksemų baltiškosios paralelės.] Remiantis sr.-kr. tarm. čèlo ʻотрезок времениʼ, taip pat sr.-kr. tarm. kȍlje ʻвремя, досугʼ ir kt., leidžia rekonstruoti p. sl. *čelo ʻмера времени…ʼ, kas yra geriau, nei įtraukti nurodytus žodžius į *čelo ʻлобʼ refleksus [ЭССЯ 4, 46]. P. sl. *čelo, sekant V. Cvetko, suartėja su s. i. kālá- ʻвремя, благоприятный момент…ʼ, kuris gali kilti ne tik iš ide. *ku̯el-, bet ir *ku̯er-. P. sl. *čelo turi tikslių paralelių, tęsiančių ide. *ku̯el- ir šaknyje turinčių -e- laipsnį, plg. pr. kelan, la. du-celis ir kt., taip pat s. isl. hvel ʻколесоʼ ir kt. Čia taip pat galima įtraukti ir rytų baltų kelio pavadinimą, plg. lie. kẽlis, kelỹs, la. celis < bl.-sl. *keli̯a šalia sl. *čelnъ ʻсустав, членʼ. SP įžvelgia p. sl. *čelo pradinį -es- kamieną, bet neatmestina, kad slavų leksema, kaip ir pr. kelan, kyla iš bl.-sl. *kela- ʻколесоʼ; tai, kas sukasi (> ʻмера времениʼ).

Šaltinis:

Аникин 1997 (1998), 207—208