Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kelnės, budėti, dalgyti (dalgo, -ė), ilsti, gurlus, kaišyti, lugoti, taskat, maulda, albicais, deltija, gorė, čiopti, atmainas.

Antraštė:

kelnės

Reikšmė:

(plačios) kelnės, susegamos prie kelių

Straipsnelis:

žr. kelinės

Šaltinis:

Buck 1949, 425–426

Antraštė:

kélnės, kel̃nės

Straipsnelis:

[Vedinys] iš kẽlis (Fraenkel LEW, 236t.; Skardžius, Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius, 1941, 262). [Šią leksemą] turi tik lie. kalba. Senesnė forma – kẽlinės. Palaipsniui greta pradėta vartoti ir kélnės (Būga RR II, 341; Zinkevičius LKI II, 241), [plg.] […] vélnias : vẽlinas, paskuĩ : pasakuĩ, štaĩ : šitaĩ ir kt. (Zinkevičius LKI II, 165). Abu […] variantai pirmąkart užfiksuoti XVII a. pr.: kẽlinės SPromp 13, 32, 184, Lex 51, kelinė ‘kojinė, blauzdinė’ SPromp 98; kẽlnės KlGr 70, Ch 2 Moz 28,24. Abi formos randamos daugelyje XVIII–XIX a. žodynų […]. Žodis kélnės paplitęs visoje Lietuvoje, tai pagrindinis šio drabužio pavadinimas. […] Kẽlinės dažnesnis Baltarusijos teritorijos Lazūnų tarmėje (LzŽ 114). [Kiti variantai –] keilinios, kẽlenės, kelinai, kẽlinios, kélnios (LKŽ V, 489, 507, 518t., 529).

Šaltinis:

Sabaliauskaitė 1996, 167

Antraštė:

kélnės

Straipsnelis:

Lietuvių kalbos pavyzdžiai su sinkopuotu pokirtiniu balsiu (jei po sinkopės susidaro VR tipo diftongas [R = i̯, u̯, r, l, m, n], jis gauna akūtą): […] kélnės, kélnios < kẽlinės, kẽlinios – -in- vedinys iš kẽlis / kelìs / kelỹs […].

Šaltinis:

Smoczyński 2001, 156

Antraštė:

kélnės

Straipsnelis:

[Nagrinėjami bevardės giminės prūsų kalbos daiktavardžiai.] Pr. Lagno ‘die Hosen, pantalon’ (E 481) veikiausiai yra bev. gim. dgs., plg. semantinius atitikmenis lie. kélnės, la. bikses, le. spodnie, r. брюки, vok. die Hosen.

Šaltinis:

Petit 2000, 31