Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: keltuvė, įpėdinis, pūrai, kautynės, vižlas, atuodogiai, gervenės, kakarinė, gizelis, žemas, dygė, graublė, jarumbė, nerštas, brãzdas, rikė.

Antraštė:

keltuvė̃

Reikšmė:

spragilo kotas; spragilo buožė

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. келтаўё (Lietuvos pasienyje калтуйа́ ir kt. variantai su šakniniais nekirčiuotais a, i) ‘spragilo kotas’, žr. AK 257 nr.; plg. Stankevičius К V 119 ir pan. калтуйа́ bei к ̕илтайа́ dar žinomi reikšme ‘spragilo buožė’ AK 258 nr. Iš lie. keltuvė̃ ‘spragilo kotas; spragilo buožė’ (pirmąja reikšme rečiau vartojamas ir kéltuvas), pabaiga perdirbta pagal br. цапаўё ‘spragilo kotas’ ir kt. pan. pavyzdžius. Pastebėtina, kad baltarusių kalboje spragilo kotas ir spragilo buožė šiaip visada turi skirtingus pavadinimus, nemaišomi; dėl lietuvių kalbos dar plg. kultuvė̃ ‘spragilo kotas’ ir ‘spragilo buožė’. Dėl geografijos, fonetikos ir semantikos baltarusių žodį vargu ar būtų galima laikyti pačių slavų kilmės ir sieti su r. trm. (vakarų) колта́ть ‘linguoti, siūbuoti, supti, judinti’ Dalis ТС II 143, tuomet jis būtų lie. kultuvė̃, kùlti ir kt. giminaitis). Iš baltarusių lituanizmo (jo fonetinio varianto к ̕елтайа́) savo ruožtu yra Ramaškonių šnektos lie. keltojà ‘spragilo kotas’.

Šaltinis:

Urbutis 1969a, 61