Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kepenys, kremsėti, kurti, pietmonis, lėpis, sedulė.

Antraštė:

kẽpenys

Straipsnelis:

[Rec.: R. Eckert, Die Nominalstämme auf -i im Baltischen, 1983]. Dėl panašių priežasčių [dėl poveikio tokių i-kamienių vidaus organų pavadinimų kaip blužnìs, širdìs, tulžìs] i-kamienę formą galėjo įgyti ir lie. kẽpenys, todėl ir šio žodžio santykis su sl. *pečenь aiškintinas paralelia antrine raida (beje, prie tokios nuomonės priėjo ir Eckertas, nes tiek kẽpenys lietuvių kalboje, tiek *pečenь kai kuriose sl. kalbose yra pakeitę ide. veldinius lie. jãknos, sl. *jatro).

Šaltinis:

Stundžia, Venckutė 1986, 77

Antraštė:

kẽpenys

Straipsnelis:

Lie. kepenys (: kepti) galbūt pagal rusų kalbos pavyzdį: r. pečen’, pečenka (: peč’ ‘kepti’). Žodis kepenys anksčiau buvo vartotas tik keptoms kepenims arba net keptam maistui žymėti, vėliau jis pakeitė senąjį ide. žodį jaknos ir ėmė žymėti kūno organą kepenis. Semantinė raida: ‘kepti’ → (‘keptas maistas’)? → ‘keptos kepenys’ → ‘kepenys, jaknos’. Kitose kalbose sąvoka ‘kepenys, jaknos’ siejama su žodžiais ‘taukai, riebalai’, ‘viduriai’ ir t. t. Žr. jaknos

Šaltinis:

Buck 1949, 252

Antraštė:

kẽpenys

Straipsnelis:

[Remiantis kalbų atlasų duomenimis nagrinėjama kepenų pavadinimų semantinė motyvacija Europos kalbose.] 6. Pavadinimai, motyvuoti gyvūnų kepenų apdirbimu maistui: 6.1. Kepimas: 6.1.1 Kepimu daugiausia motyvuoti kepenų pavadinimai rytų slavų kalbose, pvz., r. pečeń f., išvesta iš šaknies *pek-. 6.1.2 Lietuvių kalboje įvykusi metatezė šaknyje (plg. lie. kepù, kèpti, bet sl. *pek-ǫ, *pek-ti), pvz., kẽpenys f. pl. (Machek 1971; Fasmer 1964–1973). […]

Šaltinis:

Čižmárová, Šipková 2009, 72