Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kerai, blykšti, blykštu, nū, nuodmauda, klaimas, atlikūlis, sliaugti, smaguris, šlubas, nuo, saršlavos, nuogalda, baukti, mutė, kebenėkas, nustoti.

Antraštė:

keraĩ

Straipsnelis:

[Pateikiamos R. Trautmanno nenurodytos reãliosios, ne rekonstruotos baltų-slavų leksikos izoglosos.] Lie. keraĩ – r. чары, plg. taip pat įdomią semantinę paralelę: lie. keraĩ ‘krūmai’ ir keraĩ ‘burtai’ – s. r. кустодѣи = чародѣи.

Šaltinis:

Откупщиков 1988, 13

Antraštė:

keraĩ

Straipsnelis:

Lie. kerai (pl.), šalia kerėti, kilę iš tos pačios šaknies kaip s. sl. čari, le. czary, r. čary, galbūt kilę iš tos pačios šaknies kaip ir ta, kuri matoma skr. kr̥- ‘daryti, veikti’, su specializuota reikšme ‘dirbti, veikti’, kaip skr. kr̥tyā́-.

Šaltinis:

Buck 1949, 1496

Antraštė:

kerai̇̃

Reikšmė:

burtai, kerėjimas

Straipsnelis:

Pr. kūra ‘kurti’, ‘padaryti’ (3 sg. praes.) tiksliausias atitikmuo yra lie. kùrti ‘daryti’, ‘steigti’, bet ir ‘kurti (ugnį)’, ‘apsigyventi’, ‘greitai bėgti’ ir pan. (žr. LKŽ VI, 974–975), taip pat la. kur̃t ‘degti’, ‘kurstyti’ ir pan. [303] (ME II, 326; EH 679; Ērģemes izloksnes vārdnīca, II, 153) bei kurêt, kū̆rinât ‘kūrenti’ (: lie. kūrìnti) ir pan. Ir latvių kalboje yra reikšmių ‘daryti’, ‘steigti’ pėdsakų – tai la. kũrējs ‘kūrėjas’. Slavų kalbos pavyzdžiai turi specializuotą reikšmę, susijusią su ugnimi. Plg. sl. *kuriti (< *kour-), kurʼǫ (lie. kuriù, la. kuŗu) : s. sl. КОУРИТИ, bulg. ку́рна ‘degti’, s.-kr. ку́рити ‘kūrenti’, ‘šildyti’, č. kouřiti ‘smilkyti’, ‘dūmyti’, le. kyrzyć ‘dūmyti’, ‘smilkyti’, bet ir ‘dulkinti’, ‘pilti’, ‘šluoti’, s. r. курити ‘kurti ugnį’, ‘deginti’, ‘kūrenti’, ‘šildyti’ ir pan.; r. кури́ть iš dalies šnektose – ‘kūrenti’, ‘dūmyti’, ‘rūkti’, bet ir ‘važiuoti’, ‘greitai bėgti’, taip pat ‘padaryti bėdą, žalą’, ‘šėlti’, ‘daryti neapgalvotai’ ir pan. [...], kur galima įžiūrėti atgarsį ‘kurti’, ‘steigti’ [304...]. Ugnies motyvas atsispindi ir kitose ide. kalbose: s. isl. hyrr, norv. hyr ‘kibirkštėlė’, šv. trm. hyr ‘rusenantys pelenai’; go. haúri ‘anglis’ ir kt. Ta pati šaknis atsispindi dar leksemose [305], reiškiančiose ritualinį veiksmą. Plg. lie. kẽras, kerai̇̃ ‘burtai’, ‘kerėjimas’, kerė́ti, kerė́tojas, la. sacerêt ‘kurti’; sl. *čara, *čary, *čarovati, *čarodějь ir pan.; s. i. kr̥tyā ‘veiksmas’, iš dalies ‘būrimas’, ‘burtai’; taip pat ‘burtininkė’ ir kt. Atstatoma ide. *ker(ə)- ‘deginti’, ‘degti’ ir pan. (Pokorny IEW, 571–572). Lie. kẽras ‘medžio kelmas’, ‘krūmas’ su kitomis šio žodžio reikšmėmis siejasi bendru prasminiu elementu – ‘pjūvis’, ‘įpjova’, artimu ide. *(s)ker-.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 302–305

Antraštė:

keraĩ

Reikšmė:

witchcraft, spell

Straipsnelis:

[Aptariama ilgųjų balsių raida bei Kortlandto siūlomos cirkumfleksinės priegaidės galimybė baltų ir slavų kalbose.] Sl. *čarъ,*čara ‘burtai, magija’ akivaizdžiai susijęs su lie. kerė́ti ‘practice witchcraft’, keraĩ AP 4 ‘witchcraft, spell’. Tai rodo AP c (sr.-kr. čȃr) ir, ko gero, senesnis AP b (sr.-kr. čára, č. čár, ukr. čará), plg. Kapović 2006, 167. Ši bl.-sl. žodžių grupė kilusi iš *kʷer- ‘cut’ (s. i. kr̥ṇóti ‘makes’ ir kt.; pvz. Fraenkel LEW, 241f.). Sl. *čarъ/a paprastai gretinamas su n. av. čārā- ‘Mittel, Hilfsmittel’ F. 19 (plg. Bartholomae 1904, 584), tačiau jo statusas neaiškus. Šakninio vardažodžio *kʷer- bl.-sl. dariniai turėtų būti i-kamieniai). Jei pirmine forma laikomas kuopinis *kʷer-eh₂-) (plg. lie. keraĩ), lieka neaišku, kodėl sl. *čara, av. čārā- kildinami iš protoide. tipo *kʷēr-eh₂-, žr. Schaffner (2001, 399f.). Bet kokiu atveju, šis tipas būdingas šiaurinėms kalboms ir turėtų būti inovacija (nebūtinai bendra). Svarstytina ir kitokia galimybė: Vaillant (1974, 178) minėtas sl. formas laiko pailginto laipsnio iteratyvais, plg. sr.-kr. čárati, čȃrām (pirminis veiksmažodis išlikęs lie. kerė́ti).

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011a, 13