Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
kestės
.
Rezultatai
Antraštė:
kẽstės
Straipsnelis:
[Aptariami *
(s)ket-
šaknies žodžiai.] Išskiriamos trys stambios šios šaknies semantinės grupės. Atskirai grupei priklauso žodžiai su centrine reikšme ‘kartis’. Lie.
kẽstės
‘dvi (kartais sujungtos) kartelės šienui, šiaudams ir kt. nešti, neštuvai’ (retesnė vns. forma
kẽstė
) – žemaičių žodis, plg. vyr. g.
kẽstis
‘kestė’ (LKŽ V 645 iš Kulių̃ dar nurodytas reikšme ‘iš vyčių nupintas samtis žuvims gaudyti’). Aukštaitiškas atitikmuo –
kẽsčiai
, plg. variantus
kẽsčios
(vns.
kesčià
),
kestys
(dgs.) ar retesnius
kėsčiai
,
kėsčios
,
kẽštės
, galbūt ir
kẽštas
. Pirmiausiai žinomas iš lenkiškų raštų, kuriuose fiksuojamas kaip lituanizmas
kieście
. E. Frenkelio siūlymas lie.
kẽsčios
(
kẽsčiai
,
kẽstės
) sieti su lie.
kàsti
, s. sl.
česati
‘drėksti, skinti; šukuoti’, o reikšmės atitikmeniu laikyti go.
badi
‘lova’ (žr. LEW I 245) nepagrįstas. Dėl kilmės plg. latviškus atitikmenis: la. trm.
k̡estes
(vns.
k̡este
) ‘šieno kupetų nešamieji medžiai’, laikomą lituanizmu (ME II 371). La.
k̡estît
‘su keste mušti, paskubomis valgyti’ gretintinas su lie.
nu-kestyti
‘nuplakti’ ir
pri-kestėti
‘privalgyti’. La.
k̡ešk̡is
lyginamas su lie.
kẽsčiai
(ME II 371), nors
k̡
galėjo atsirasti ir iš
šk̡-
(<
*sk-
). Jiems artimi latviški žodžiai su *
sk-
:
šk̡este
‘(ilga) rykštė, vytis; bruikštas (gyvuliams varyti); klostis (kartelė stogo šiaudams prispausti); kartelė, žalga’ ar pan. reikšmės
šk̡ests
,
-s
,
šk̡ęsts
,
šk̡esta
,
šk̡eteri
,
šk̡etra
ir kt. (ME IV 29). Jie visi turi šaknį *
(s)ket-
, tad lie.
kẽstės
skaidytinas į
kẽt-(s)tės
. La.
šk̡este
,
šk̡eteri
J. Zubatas AfslPh XVI (1894) 414 t. siejo su sl. *
ščetь
, *
ščetina
ir lie.
(s)ketera
. Šiuos baltų ir slavų žodžius giminiškais laikė R. Eckert, Lit.
(s)keterà […], Balt VIII (1972) 133–146, greta nurodydamas r. trm.
щеть
‘statmenų baslių statinių tvora; tvoros basliai bei kartys’ ir slovn.
ščȇt
‘perkolas, takišys, baslių užtvara upėje’. Tačiau sl. *
ščetь
(< *
sketis
) negalima tapatinti su la.
šk̡ests
,
-s
. Tai skirtingi dariniai, ir latvių žodžio (kaip ir lie.
kẽstės
ir kt.)
-s
nėra antrinis, o natūraliai atsiradęs iš šaknies galo
t
sandūroje su priesagos priebalsiu. Dar žr.
(s)ketera
,
(s)kė̃sti
.
Šaltinis:
Urbutis 1974b
, 129–132
Antraštė:
kẽštės
Straipsnelis:
žr.
kestės
Šaltinis:
Urbutis 1974b
, 129–132
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas