Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kestės, luiba, dandaras, šeivablauzdis, skruzdė, žvejoti, dilbinti, zurguoti, lamata, kadan-g(i), vamzdis, mintuvas, atgaištis, kerėža, kraitė, eknos, garbė, kauborė, baronukas.

Antraštė:

kẽstės

Straipsnelis:

[Aptariami *(s)ket- šaknies žodžiai.] Išskiriamos trys stambios šios šaknies semantinės grupės. Atskirai grupei priklauso žodžiai su centrine reikšme ‘kartis’. Lie. kẽstės ‘dvi (kartais sujungtos) kartelės šienui, šiaudams ir kt. nešti, neštuvai’ (retesnė vns. forma kẽstė) – žemaičių žodis, plg. vyr. g. kẽstis ‘kestė’ (LKŽ V 645 iš Kulių̃ dar nurodytas reikšme ‘iš vyčių nupintas samtis žuvims gaudyti’). Aukštaitiškas atitikmuo – kẽsčiai, plg. variantus kẽsčios (vns. kesčià), kestys (dgs.) ar retesnius kėsčiai, kėsčios, kẽštės, galbūt ir kẽštas. Pirmiausiai žinomas iš lenkiškų raštų, kuriuose fiksuojamas kaip lituanizmas kieście. E. Frenkelio siūlymas lie. kẽsčios (kẽsčiai, kẽstės) sieti su lie. kàsti, s. sl. česati ‘drėksti, skinti; šukuoti’, o reikšmės atitikmeniu laikyti go. badi ‘lova’ (žr. LEW I 245) nepagrįstas. Dėl kilmės plg. latviškus atitikmenis: la. trm. k̡estes (vns. k̡este) ‘šieno kupetų nešamieji medžiai’, laikomą lituanizmu (ME II 371). La. k̡estît ‘su keste mušti, paskubomis valgyti’ gretintinas su lie. nu-kestyti ‘nuplakti’ ir pri-kestėti ‘privalgyti’. La. k̡ešk̡is lyginamas su lie. kẽsčiai (ME II 371), nors k̡ galėjo atsirasti ir iš šk̡- (< *sk-). Jiems artimi latviški žodžiai su *sk-: šk̡este ‘(ilga) rykštė, vytis; bruikštas (gyvuliams varyti); klostis (kartelė stogo šiaudams prispausti); kartelė, žalga’ ar pan. reikšmės šk̡ests, -s, šk̡ęsts, šk̡esta, šk̡eteri, šk̡etra ir kt. (ME IV 29). Jie visi turi šaknį *(s)ket-, tad lie. kẽstės skaidytinas į kẽt-(s)tės. La. šk̡este, šk̡eteri J. Zubatas AfslPh XVI (1894) 414 t. siejo su sl. *ščetь, *ščetina ir lie. (s)ketera. Šiuos baltų ir slavų žodžius giminiškais laikė R. Eckert, Lit. (s)keterà […], Balt VIII (1972) 133–146, greta nurodydamas r. trm. щеть ‘statmenų baslių statinių tvora; tvoros basliai bei kartys’ ir slovn. ščȇt ‘perkolas, takišys, baslių užtvara upėje’. Tačiau sl. *ščetь (< *sketis) negalima tapatinti su la. šk̡ests, -s. Tai skirtingi dariniai, ir latvių žodžio (kaip ir lie. kẽstės ir kt.) -s nėra antrinis, o natūraliai atsiradęs iš šaknies galo t sandūroje su priesagos priebalsiu. Dar žr. (s)ketera, (s)kė̃sti.

Šaltinis:

Urbutis 1974b, 129–132