Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kiautas, nedėlė, miežys, krešėti, suverti, cinkakaktis, lipnus, vaguoti, gelbinėti, lunka, taujoti, dudenti, slačiūkas, gašlus, kryžaunykas, paklusti, šiurinti, plėnis, išeiga, šaltas, trąša, bučius, dalis, bauginti, paikas, gurgas, drimbla.

Antraštė:

kiaũtas

Reikšmė:

husk, shell

Straipsnelis:

žr. kiaulė

Šaltinis:

Schmalstieg 1961, 139

Antraštė:

kiáutas

Reikšmė:

kevalas, lukštas, ankštis

Straipsnelis:

Pr. keuto E 156 bei 497 ‘oda, kailis’ : lie. kiáutas, s. v. a. hūt, lo. cutis, gr. κύτος ‘oda, kailis’ (taip teigia Burda, KSB VI, 396) ir kt., žr. Walde Pokorny II, 549.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 238

Antraštė:

kiáutas

Straipsnelis:

Pr. *keut- atstatoma remiantis vietovardžiais: Kyawte, Kiaute, Kewte, Keuthe, Keute ir kt. Siejama su lie. kiáutas.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 346

Antraštė:

kiáutas

Straipsnelis:

Pr. keuto ‘oda’ artimiausias atitikmuo – lie. kiáutas ir išvestiniai: kiaũtena, kiáutinis, kiautùs ir kt., taip pat atitinkami veiksmažodžiai: kiautėti, kiaũtinti, kiautinė́ti, kiaũtyti, kiautúoti ir kt. (LKŽ V, 716–718), apibūdinami dviem semantiniais akcentais – arba ‘pasidengti, apsitraukti kuo nors’, arba ‘išaižyti, t. y. nuimti apvalkalą’. Ta pati šaknis yra ir kituose žodžiuose, besiskiriančiuose semantiškai ir darybiškai, plg. káušas ‘kaukolė’, ‘samtis’, káukolė, kiáuklas, -ė̃, kiáukutas; kẽvalas, kẽvetas ‘kevalas’ ir pan. (Stangas laiko galima seką: *kevetas > *keutas > lie. kiáutas); kė́vė ‘kuinas’ ir kt., žr. Fraenkel LEW, 213–232, 248, 310, 323. Iš kitų ide. kalbų plg. gr. κύτος ‘talpykla’, ‘kūnas’, ‘atvaizdas’, ‘indas’ ir pan. σκῦτις ‘nedidelis odos gabalėlis’ ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 349–353

Antraštė:

kiáutas

Straipsnelis:

Gr. σκῦτoς n. ‘išdirbta oda, diržas, rimbas’ […]. Šis techninis terminas – neaiškus. Atrodo, galima gretinti su žodžiais be s- žodžio pradžioje germ. kalbose, reiškiančiais odos pavadinimus: s. v. a. hūt, s. ang. hyd (pragermanų *hūđi-, ide. *kūti-); su trumpu balsiu: lo. cutis ‘oda’, lie. kutỹs ‘piniginė’, galbūt gr. ἐγ-κυτί ir κύτος. Be to, čia priklausytų žodžiai *keut- be žodžio pradžios s: pr. keuto ‘oda’, lie. kiáutas ‘apvalkalas’. Jei pirminė reikšmė yra ‘apvalkalas’, tai galima galvoti apie σκῦλα, ἑπισκύνιον, plg. κεύθω.

Šaltinis:

Chantraine DEG IV (1), 1024

Antraštė:

kiáutas

Straipsnelis:

Lietuvių kalbos pavyzdžiai su sinkopuotu pokirtiniu balsiu (jei po sinkopės susidaro VR tipo diftongas [R = i̯, u̯, r, l, m, n], jis gauna akūtą): […] kiáutas greta kẽvetas, kẽvatas. Greta yra dubletas su s mobile: skiáutas < skẽvetas […].

Šaltinis:

Smoczyński 2001, 156

Antraštė:

kiáutas

Reikšmė:

shell

Straipsnelis:

[Variacija tarp *-o- ir *-ā- kamienų yra dažna slavų ir, ypač rytų baltų, kalbose. Taigi prūsų daiktavardžių giminė ne visada sutampa su giminiškų kalbų gimine.] Pr. keuto E146, 497 ‘hewt, hide’ (mot. gim.?) – lie. kiáutas ‘shell’ (vyr. gim.).

Šaltinis:

Schmalstieg 2004, 276

Antraštė:

kiáutas

Reikšmė:

shell

Straipsnelis:

[Aptariama ide. dvibalsio *eu raida baltų ir slavų kalbose, veikiausiai *eu > *ou̯/V, *i̯ou/C. Prūsų kalbos duomenys patvirtina *eu > *ou̯/V, bet *eu > *i̯ou/C vyko tik katekizmų, o ne Elbingo žodynėlio kalboje. Pvz.:] pr. kento [keuto] ‘skin’ (Elbing) : lie. kiáutas ‘shell’,

Šaltinis:

Derksen 2010, 38