Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kitelis, kemurys, lupatas, vaidila, plakis, mokyti, taukas, gurlis, kuolas, silkai, prasti, kaita, velmi, tvoti.

Antraštė:

kìtelis

Reikšmė:

kariško sukirpimo švarkas; drobinis švarkas; drobinis apsiaustas

Straipsnelis:

kìtelis, kìtlius ‘kariško sukirpimo švarkas; drobinis švarkas; drobinis apsiaustas’, plg. vok. Kittel ‘(darbinis) chalatas; palaidinė; švarkas’ (Būga RR III, 672; LKŽ V, 904). Į Europos kalbas žodis atėjo iš arabų kalbos, plg. arabų quṭn, quṭun ‘medvilnė’, vokiečių kalbą jis pasiekė XIII a. (Kluge–Mitzka EDW 1957, 371; Pfeifer, Etymologisches Wörterbuch der Deutschen, 1993, 658; Klein, A Comprehensive Etymological Dictionary of the English Language, 1966–1967, 848). Būta mėginimų aiškinti šį žodį germanų ar apskritai indoeuropiečių kalbų medžiaga (Vries, Nederlands etymologisch Woordenboek, 1971, 317). Randamas kai kuriose vakarų Lietuvos šnektose, žodynuose (J II 134; KŽ 1130; LKŽ V, 904, 905). Iš to paties šaltinio kilęs jau minėtas kedelỹs ir kìklikas ‘tam tikra liemenė’. Ķitelis ‘chalatas’ vartojamas bendrinėje latvių kalboje (LLVV IV, 549).

Šaltinis:

Sabaliauskaitė-Liutkevičienė 1997b, 164

Antraštė:

kìtelis

Reikšmė:

kariško sukirpimo švarkas; drobinis švarkas, apsiaustas

Straipsnelis:

Lie. kìtelis, kìtlius ‘kariško sukirpimo švarkas; drobinis švarkas, apsiaustas’, plg. vok. Kittel ‘(darbinis) chalatas; palaidinė; švarkas’ (Būga RR III, 672; LKŽ V, 904). Randamas kai kuriose Vakarų Lietuvos šnektose, žodynuose (J II 134; KŽ 1130). Ķitelis ‘chalatas’ vartojamas bendrinėje latvių kalboje (LLVV IV, 549). Dar žr. kedelỹs.

Šaltinis:

Sabaliauskaitė 1995, 105