Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: klausyti, šliukšlė, padurmai, ilsėti.

Rezultatai

Antraštė:: klausýti
Reikšmė:: hören
Straipsnelis:: Kad baltų ir slavų kalbose yra daug formų, kurios neatitinka taisyklės ir rodo kentuminius faktus, yra seniai žinoma ir dažnai tyrinėta. Iš didelio tokių atvejų [literatūrą žr. D. G. Miller, Pure velars und palatals in Indo-European: a rejoinder to Magnusson, Linguistics 1876, CLXXVIII, 53; reikėtų pridėti dar Bernabé Pajares, Emerita 1971, XXXIX, 96–101…] skaičiaus minėtini: […] s. i. śr̥ṇóti ‘girdi, hört’, gr. κλύω, bet lie. klausýti ‘hören’.
Šaltinis:: Tischler 1990, 80

Antraštė:: klausýti
Straipsnelis:: Bl.-sl.-toch.-i. izoglosa *k̑leu- ‘girdėti’ […], plg. sl. slu-š-a-ti, lie. klau-s-ý-ti, toch. B klyaus-, A klyos-, s. i. śruṣ-.
Šaltinis:: Kosta 1989, 354

Antraštė:: klausýti
Straipsnelis:: Pr. klausīton ‘išklausyti’ atitinka ne lie. klausýti, klaũso, klaũsė, bet yra ē-veiksmažodis *klausēt.
Šaltinis:: Hofmann 1965, 366

Antraštė:: klausýti
Straipsnelis:: Veliarinio k- (vietoje š-) lie. klausýti, kláusti (plg. r. слушать) aiškinimas E. Fraenkelio žodyne vargiai priimtinas. Veliaro ir sibilanto santykio aiškinimas turėtų būti kitoks (žr. В. В. Иванов, Проблема языков centum и satəm, ВЯ 1958, IV, 12–23; В. Георгиев, Исследования по сравнительно-историческому языкознанию, М., 1958, 28–57).
Šaltinis:: Mažiulis 1961, 248

Antraštė:: klausýti
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Klausyti. Lie. klausýti, klausaũ, la. klàusît, klausu, pr. klausīton – iš pradžių iteratyvas iš neišsaugoto baltų kalbose tokio tipo veiksmažodžio kaip s. i. śróṣati ‘klauso’ (*leu-s-). Plg. s. sl. slyšati (≤ *lu-s-ē-). Laukiamą pradžioje elementą š (vietoj kentuminio k ≤ ide. *k̑) paliudija lie. šlóvė̃, la. slava = s. sl. slava ‘δόξα’. Plg. s. i. śrávas n. ‘šlovė, liaupsė’ = gr. κλέϝος.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 236

Antraštė:: klausýti
Straipsnelis:: Pr. klausiton (su -ī-) 39₂₂ ‘išgirsti, išklausyti’ [ir kt.] : poklusman, lie. klausýti, la. klausît, lie. paklùsti ir kt., žr. ME s. v. klàusît.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 241

Antraštė:: klausýti
Straipsnelis:: Pr. klausiton ‘girdėti’, ‘klausyti’ Schmidas, Studien zum baltischen und idg. Verbum, 1963, 13–15; IF 1963, LXVIII, 49–50 rekonstruoja pr. klausēt, ir ji yra siejama su la. trm. klauseht, taip pat su lie. klausýti, kláusti; klausà, klausùs; klùsti, klùsas, klusnàs ir pan.; la. klàusît ‘girdėti’, klàušinât, klaũšinât, klaũšņât ‘apklausinėti’; klust ‘nutilti’, kluss ‘tylus’, klusêt ‘nutilti’ ir pan. -ē tipas būdingas slavų veiksmažodžiams. Plg. *slušati < *lous-ētei̯ : s. sl. СЛОУШАТИ, bulg. слу̀шат, mak. слуша, s.-kr. слу“шати, slov. slúšati; č. slušeti, slovk. sluša ir pan. [51]. Kiti slavų pavyzdžiai, pratęsiantys ide. *leu- : *lou-, yra tolimesni. Iš germanų kalbų pr. *klausēt artimiausias yra s. v. a. hlosēn ‘klausyti’, kuris yra iš hlos ‘klausa’ [... 52]. Svarbią paralelę sudaro toch. A klyọs-, B klyauṣ ‘klausyti’.
Šaltinis:: Топоров ПЯ K–L, 50–52

Antraštė:: klausýti
Straipsnelis:: Tai ide. žodis, reiškiantis ‘girdėti’: šaknis *k̑leu-. […] Scheftelowitzius, BB XXVIII, 292 ir Meillet, MSL, XXVI, 3 teigė [ryšium su arm. lsem ‘girdžiu’] buvus darinį su k̑-priesaga (*k̑lu-k̑e). Mano nuomone, čia yra s-priesaga, t. y. dezideratyvinis darinys […]. [Tos pat nuomonės vėliau Meillet, MSL, XV, 338]. s-darinys daug geriau derėtų su ide. dialektų žodžiais nei k̑-darinys: plg. tik s. i. śruṣti- ‘nuolaidumas, paslaugumas’, s. v. a. hlosen, lie. klausýti ‘hören, gehorchen’, s. bažn. sl. slyšati ‘girdėti’ ir taip pat toch. A klyos-, B klyaus- ‘girdėti’ (žr. Windekens).
Šaltinis:: Solta 1960, 95

Antraštė:: klausýti
Straipsnelis:: Lie. klausýti ‘horchen’, kláusti ‘fragen’, la. klàusît ‘hinhorchen’, pr. klausīton ‘erhören’: s. sl. slušati ‘hinhören’, sluchъ ‘Gehör’.
Šaltinis:: Каралюнас 1966, 124

Antraštė:: klausýti
Straipsnelis:: [Aptariami pirminių slavų prezensų dariniai.] *k‘lew- yra tęsiamas lie. vksmž. formoje klausaũ, klausýti, kurių interpretacija pagal yra tokia: iteratyvas iš pirminio vksmž. *kliausu, plg. s. i. śróṣati su disimiliacija į *šlaus- < *k‘low-s-, plg. lie. šlovė̃ (Smoczyński, Język litewski w perspektywi porównawczej, 2001, 141).
Šaltinis:: Sowa 2003, 287-288

Antraštė:: klausýti
Straipsnelis:: [Aptariamos trijų ide. gomurinių priebalsių serijos albanų, armėnų ir mesapų kalbose.] Mesapų klaohi ‘klausyk!’, plg. lie. klausýti, alb. quhem ‘ich heisse’.
Šaltinis:: Hajnal 2004, 140 išn. 50

Antraštė:: klausýti
Straipsnelis:: [Aptariami netaisyklingi slavų ir baltų kalbų fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis.] Gutturalwechsel atvejus galima paaiškinti kaip perimtus iš centum arba pra-satəm tarmių: pr. klausiton ‘hear’, lie. klausýti ‘ask’, bet la. sluvêt ‘be known’, lie. šlovė̃ ‘fame’, s. sl. sluti, slovǫ ‘call, name’, slava ‘fame’. Ide. *k̑leu-, plg. s. i. śrava- ‘praise’, gr. klé(w)os ‘praise’.
Šaltinis:: Andersen 2003, 54–58

Antraštė:: klausýti
Reikšmė:: (zu)hören
Straipsnelis:: [Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *kʷ, o *k̑ atsirado iš *k palataliniame kontekste.] Tai remia atvejai su variantais *k ~*k̑, pvz.: lie. klausýti, la. klàusît, pr. klausīton ‘(zu)hören’, alb. quhem ‘ich heiße’ : lie. šlovė̃, la. slava ‘Ruhm’, s. sl. slava ‘Ruhm’, slovo ‘Wort’, slyšati ‘hören’, s. i. šrávas- ‘Ruhm’, šróṣati ‘hört’ [ir kt. pvz.] < ide. *klou̯-, *klu- / *k̑leu̯-.
Šaltinis:: Lipp 2009a, 15

Antraštė:: klausýti
Straipsnelis:: Prūsų kalbos dalyvis nom. pl. fem. poklausīmanas interpretuotinas kaip *pa-klausìna-m-ās. Kadangi lie. vartýti atitinka prūsų wartint, wartinna, neturėtų stebinti, kad ir lie. klausýti atitinka prūsų kalbos veiksmažodis su -ina-. Plg. dar pr. *statint (1 pl. preistattinnimai) ir lie. statýti.
Šaltinis:: Smoczyński 1989c, 192