Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
klegėti
.
Rezultatai
Antraštė:
klegė́ti
Straipsnelis:
žr.
klagėti
Šaltinis:
Топоров ПЯ
K–L, 42
Antraštė:
klegė́ti
Straipsnelis:
žr.
klagėti
Šaltinis:
Duridanov 1969b
, 80
Antraštė:
klegė́ti
Reikšmė:
tarškėti; drebėti; su garsu virti; kliuksėti; čiurlenti; gagėti; garsiai kalbėti; aidėti
Straipsnelis:
Aptariamasis lietuvių kalbos veiksmažodis gali būti netiesiogiai siejamas su bžn. sl.
клегътати
; la.
kladzêt
‘kudakuoti, daug kalbėti’. Visi šie veiksmažodžiai kildintini tik iš panašių garsažodžių *
kle-g
(plg. dar lie.
klekė́ti
:
kle-kle
). IEW 599 prie aptariamojo veiksmažodžio nurodoma šakninių (ir priesaginių) veiksmažodžių su įvairiais vokaliniais plėtikliais (*
klēg-
, *
klōg-
, *
kləg-
, *
klang-
; *
kleg-
; *
klōg-
; *
kleig-
‘schreien, klingeln’), bet vienos bendros veiksmažodinės kilmės nenustatoma. Tokia įvairovė, neatitinkanti apofonijos dėsnių, rodo, kad visi šie veiksmažodžiai yra kilę ne iš veiksmažodžių, o iš panašių garsų, kurių pagrindu įvairios indoeuropiečių kalbos savarankiškai kūrėsi imitatyvinius veiksmažodžius. Iš garsažodinės šaknies *
kle-
kildintinas ne tik
kle-g-ė́ti
,
kla-g-ė́ti
, bet ir kitokiais konsonantiniais plėtikliais išplėsti lie.
kle-b-ė́ti
‘judėti, krutėti, klibėti’,
kle-k-ė́ti
‘kudakuoti, tarškėti’.
Šaltinis:
Jakulis 2004
, 132; 145
Antraštė:
klegė́ti
Reikšmė:
bildėti, drebėti, kunkuliuoti; kliukėti; čiurlenti; gagėti, garsiai kalbėti; aidėti
Straipsnelis:
Lietuvių kalbos veiksmažodis turintis vokalinį plėtiklį
-e-
ir vienu konsonantiniu plėtikliu išplėstą šaknį, pvz., šiuo atveju *
tr̥-
. Šis veiksmažodis turi šakninių refleksų ar vedinių kitose indoeuropiečių kalbose: gr.
χλάζω
‘skambu, aidžiu’ (*
klagh-
); lo.
clangō, -ere
(*
klang
) ‘skambėti, gagenti, klegėti’, go.
hlahjan
‘juoktis’; vedinys s. r.
klegъtati
‘gagenti, tarškėti, plepėti’.
Šaltinis:
Jakulis 2004
, 145; 229
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas