Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: klegėti, žiebti, laikas, glumus, silpnas, kartuolė, ankštera.

Antraštė:

klegė́ti

Straipsnelis:

žr. klagėti

Šaltinis:

Топоров ПЯ K–L, 42

Antraštė:

klegė́ti

Straipsnelis:

žr. klagėti

Šaltinis:

Duridanov 1969b, 80

Antraštė:

klegė́ti

Reikšmė:

tarškėti; drebėti; su garsu virti; kliuksėti; čiurlenti; gagėti; garsiai kalbėti; aidėti

Straipsnelis:

Aptariamasis lietuvių kalbos veiksmažodis gali būti netiesiogiai siejamas su bžn. sl. клегътати; la. kladzêt ‘kudakuoti, daug kalbėti’. Visi šie veiksmažodžiai kildintini tik iš panašių garsažodžių *kle-g (plg. dar lie. klekė́ti : kle-kle). IEW 599 prie aptariamojo veiksmažodžio nurodoma šakninių (ir priesaginių) veiksmažodžių su įvairiais vokaliniais plėtikliais (*klēg-, *klōg-, *kləg-, *klang-; *kleg-; *klōg-; *kleig- ‘schreien, klingeln’), bet vienos bendros veiksmažodinės kilmės nenustatoma. Tokia įvairovė, neatitinkanti apofonijos dėsnių, rodo, kad visi šie veiksmažodžiai yra kilę ne iš veiksmažodžių, o iš panašių garsų, kurių pagrindu įvairios indoeuropiečių kalbos savarankiškai kūrėsi imitatyvinius veiksmažodžius. Iš garsažodinės šaknies *kle- kildintinas ne tik kle-g-ė́ti, kla-g-ė́ti, bet ir kitokiais konsonantiniais plėtikliais išplėsti lie. kle-b-ė́ti ‘judėti, krutėti, klibėti’, kle-k-ė́ti ‘kudakuoti, tarškėti’.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 132; 145

Antraštė:

klegė́ti

Reikšmė:

bildėti, drebėti, kunkuliuoti; kliukėti; čiurlenti; gagėti, garsiai kalbėti; aidėti

Straipsnelis:

Lietuvių kalbos veiksmažodis turintis vokalinį plėtiklį -e- ir vienu konsonantiniu plėtikliu išplėstą šaknį, pvz., šiuo atveju *tr̥-. Šis veiksmažodis turi šakninių refleksų ar vedinių kitose indoeuropiečių kalbose: gr. χλάζω ‘skambu, aidžiu’ (*klagh-); lo. clangō, -ere (*klang) ‘skambėti, gagenti, klegėti’, go. hlahjan ‘juoktis’; vedinys s. r. klegъtati ‘gagenti, tarškėti, plepėti’.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 145; 229