Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: klenk(ė)ti.

Antraštė:

klénk(ė)ti

Reikšmė:

greitai atvykti

Straipsnelis:

S. sl. klęčą, klęčati ‘inclari’, po-klęcają, -klęcati, po-klęknąti ‘genua flectere’, ukr. klačú, kljačaty ‘klūpoti’, le. klęknać ‘atsiklaupti’, klęczeć ‘klūpoti’ etc. [135]. Lie. at-klénkiu, -klénkti ‘greitai atvykstu’, klénkėti ‘greitai eiti’, la. klencẽju, klencêt ‘nevikriai eiti; kebekštuoti’, kliñkãju, kliñkât ‘kebekštuojant eiti’, kliñcis ‘šlubas’. Reikšmė ‘kebekštuoti’ nesvetima ir slavų kalboms: reikšmę ‘šlubuoti’ turi: slov. klécati, s. č. kléčěti; luž. a. klacaś, luž. ž. klěcaś, polabų klācė ‘šlubuoja’. Baltų ir slavų kalbų šaknis *klenk- tikslaus atitikmens neturi nė vienoje ide. kalboje. Manau, kad čia reikėtų galvoti apie kontaminaciją. Juos paveikė tokio tipo žodžiai kaip lie. lenkiù, lenkiaũ, leñkti; linkstù, linkaũ, liñkti, t. y. žodžiai, kurių šaknis buvo *lenk-. Jie pakito dėl žodžių su šaknimi *klen- : *klon- įtakos. Šaknį *klon- turime tokiuose žodžiuose: s. sl. klońą, kloniti ‘lenkti, inclinare’, le. po-klonić się ‘nusilenkti’. Šaknies *klen- variantas *klьn-, kaip teisingai patebėjo A. Brückneris (plg. Słownik etymologiczny języka polskiego, 1927, 232), turi veiksmažodis ‘prisiekti’: s. sl. klьną, klęti. […] Slavų kalbose yra veiksmažodis -lęką : s. sl. sъ-lęką, -lešti ‘incurvare’.

Šaltinis:

Otrębski 1949