Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
klenóti
Reikšmė:
keikti
Straipsnelis:
Pr. klantīuns ‘prakeikęs’ (nom. sg. m. part. praet. act.) rekonstruojamas neabejotinas inf. *klantīt. Jis siejamas su la. klentēt ‘keikti’, kuris greičiausiai yra kuršizmas, taip pat su lie. klenóti ‘keikti’, ‘plūsti’, klenójimas. Jie yra artimiausi ir patikimiausi atitikmenys slavų kalbų faktams. Plg. prasl. *klęti : *klьnǫ (praes.) : s. sl. КЛѦТИ(СѦ), bulg. кълнà, s.-kr. клéти, ку̀нȇм, slov. kléti, kółnem; s. č. kléti, klni, č. klíti, kleju, le. kląć, klnę; r. кля́сть(ся), кляну́(сь), клень, ukr. кля́сти ir pan. (žr. Фасмер ЕСРЯ II, 259, 260), taip pat sl. *klętva; s. sl. КЛѦТВА, bulg. клèтва, s.-kr. клȇтва, le. klątwa; r. кля́тва ir pan.
Šaltinis:
Топоров ПЯ K–L, 46

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas