Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kovarnis, privikėti, sangrąžinis.

Antraštė:

kóvarnis

Reikšmė:

грач, Corvus frugilegus

Straipsnelis:

Le. gawron, č. havran, ukr. гаиворон, s.-kr. хорв, га̏вран, bulg. гавран kildinami iš prasl. galo-vornъ, kuris kaip pirminis sudurtinis žodis yra išlikęs s.-kr. галòвран ‘kovas, грач, Corvus frugilegus’. Tai, kad šioji rekonstrukcija pranašesnė už kitas, įrodo faktai: a) pr. kolwarnis ‘kovas, грач, Corvus frugilegus’ kilęs iš kole ‘kuosa, галка’ ir warnis ‘varnas, ворон’; b) analogiškai prasl. [110] galo-vornъ – iš gala ‘kuosa, галка’ ir vornъ ‘ворон’; c) lie. kóvarnis ‘грач, Corvus frugilegus’ tos pat kilmės, kaip ir pr. kolwarnis, bet su pirmojo kamieno redukcija, kaip le. gawron ir kt. […] Įdomi baltų-slavų semantinės mikrosistemos vornъ (varnas) ‘Corvus corax’ – vorna (varna) ‘Corvus corone’ – galo-vornъ (kalo-varnas) ‘Corvus frugileugus’ […] savybė yra tai, kad trečiasis šios mikrosistemos elementas sudarytas sudūrus į sudurtinį žodį pirmąjį elementą su kuosos pavadinimu. Bet natūraliau vis dėlto būtų manyti, kad pirmasis sudurtinio žodžio kamienas kilęs iš spalvą žyminčio būdvardžio. Plg. s.-kr. галòвран ir га̏о, гâла ‘juodas’. Bl.-sl. dūrinio rekonstrukcijos patikimumą (galo-vornъ (kolo-varnas)) paremia lingvistinės geografijos distribucijos principo laikymasis: išlikusios dūrinio formos s.-kr. галòвран ir pr. kolwarnis užfiksuotos baltų-slavų pasaulio periferijoje, ir todėl antrinės infiltracijos, kuri būtų galima, jei tos formos priklausytų kontaktuojantiems dialektams, galimybę reikia atmesti. […] Skardumo-duslumo alternacija žodžio pradžioje (s.-kr. га̏вран, slov. gâbvran, le. gawron, č. havran, luž. a. havron, ukr. гайворон ir slov. kâvran, luž. ž. karwon (< *kawron), ukr. каворон, r. каворон) buvo aiškinama, žodžio pradžios k etimologiškai siejant su lie. kóvarnis, o formos su pradiniu g su lie. žodžiu nebuvo siejamos. Tuo tarpu čia toks pat k : g santykis, kaip ir r. груша (ir kt.) su lie. kriaušė […]. Taigi, jeigu rekonstruojame bl.-sl. *kalo-vornas ‘kovas, грач, Corvus frugilegus’, tai pirmasis sandas įgyja reikšmę ‘juodas’. Plg. s.-kr. ка̏о, кâла ‘purvas’, bulg. кал, slov. kâl, č. kal ‘t. p.’ ir kt., s. i. kālaḥ ‘mėlynai juodas’, gr. κηλάρ ἡμέρα ‘juoda diena’ ir kt. S.-kr. га̏о, гâла ‘juodas’ būtų dubletas šalia ка̏о, кâла ‘purvas’.

Šaltinis:

Мартынов 1977, 109–110

Antraštė:

kóvarnis

Straipsnelis:

Sl. formos ka-vornъ ir ga-vornъ iki šiol buvo gana neaiškios. Aiškinimų, paskelbtų iki 1913 m., apžvalgą pateikė Bernekeris prie straipsnio gavornъ, ir čia jų nekartosime. Esame tos nuomonės, kad Bernekeris ėjo teisingu keliu, atrama laikydamas *kavo-vornъ. Iš tiesų seniausia forma yra kavornъ, nes ji turi baltišką ekvivalentą: lie. kóvarnis, la. kuôvar̃nis m. ir kuõvãrna ‘varnas, kuosa’. Jei pripažinsime haplologinio skiemens -vo- iškritimą, senesnę slavų formą *kãvornos, galime aiškinti iš dūrinio *kāvo-vornos. Pirmoje dūrinio dalyje yra kuosos pavadinimas: kava, kavъka = coleus monedula. Tačiau kokia buvo dūrinio reikšmė? Esame priversti manyti, kad kovo- išreiškė savitą varnų gyvenimo bruožą.

Šaltinis:

Machek 1951, 100

Antraštė:

kóvarnis

Straipsnelis:

Pr. colwarnis ‘kovas (paukštis)’ taisomas į koswarnis. Nors ši forma turi atitikmenų rytų baltų kalbose, yra abejotina, nes prūsų kalboje elementas kos- nėra užfiksuotas. [118...] Bandoma dar sieti su lie. kóvarnis, kuris yra pradinio *kova-varnis supaprastėjusi forma [...119]. Slavų panašios reikšmės pavyzdžiai iš esmės savo forma skiriasi.

Šaltinis:

Топоров ПЯ K–L, 117–119