Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
krėslas
Straipsnelis:
Lie. krėslas, la. krēsls, pr. creslan, č. křeslo, lenk. krzesło, r. kreslo galbūt giminiški s.-kr. hrosna, le. hrosna ‘staklės’, šiuos žodžius jungia bendras semantinis požymis ‘rėmas’.
Šaltinis:
Buck 1949, 482
Antraštė:
krė́slas
Straipsnelis:
Pr. creslan (krēslan) E 217 ‘barkenstul’ (dėl šio žodžio reikšmės žr. Bezzenberger KZ XLIV 329 s.) : lie. krė́slas, krãsė, la. krȩ̂sls, sl. krěslo, žr. Būga, Kalba ir senovė, 1922, 138 s. bei Walde-Pokorny I, 485.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 244
Antraštė:
krė́slas
Reikšmė:
pintinis (siūtinis) sostas, sėdynė ir pan.
Straipsnelis:
pr. creslan ‘krėslas’ tiksliai siejasi su lie. krė́slas ‘pintinis (siūtinis) sostas, sėdynė ir pan.’ (LKŽ VI, 535–536), krėslė ir su kito vokalizmo žodžiais: krẽslas ‘suolelis’(?); krẽsė, kresė̃ ‘krėslas’, ‘kėdė’, krėsẽlė, kresià, krãsė ‘krėslas’, ‘sostas’, ‘katedra’ ir pan., krasià, krasẽlė (LKŽ VI, 440, 535–538; Vitkauskas, Šiaurės rytų dūnininkų žodynas, 148, 150). Siejama ir su la. krȩ̂sls ‘kėdė’, ‘krėslas’, ‘sostas’, ‘geležinės grotelės’, kreslis ‘rogių užpakalis, kurį galima nuiminėti’ (ME II, 274, 276; EH 651: krēslis; Ērģem. izl. vārdn. II, 119–120), galbūt krāse ‘spyglys’ (II, 267; Fürecker), kreša ‘suolelis’. Šakniai kres- priskiriamos ir periferinės paralelės: lie. krẽslas (krėslas), krẽsnas, krėsnas ‘kresnas’, ‘tvirtas’, ‘neaukštas’, taip pat dėl reikšmės ‘sėstis (į krasę)’ prijungiamas ir lie. kràstis, žr. BB XXI, 120; Būga RR II, 163; III, 135; LKŽ VI, 441. Slavų kalbų atitikmenys labai tikslūs: r. крéсло (ir креслó), ‘krėslas’, ‘rogių atlošas’, ‘ypatingas suolelis laive’ ir pan.; крясло ‘rogių ar vežimo sparnas’, ‘vartų sklendė’, хрéсло, крéслá ir kt. ‘įvairių tipų rogės’, ‘kvadratiniai rėmai iš karčių’, ‘sėdynė’ ir pan. [182] [...], s. r. кресло, le. krzesło, dial. krzasło, č. křeslo, slovk. kreslo, kréslo ir pan. (ne tik sėdynė, bet ir tam tikra rogių, vežimo dalis). Yra dar kitas tipas slavų paralelių, kurios prieštarauja tos pačios šaknies baltų pavyzdžiams, – tai sl. *krosno, *krosna. Pl. arba f.: bažn. sl. кросно ‘liciatorium’, bulg. кроснò ‘skląstis’, крòсна ‘lopšys’, s.-kr. кро̏сна ‘audimo staklės’, č. krosna, krůsna ir pan. ‘pintinė’, ‘stovas’, slovk. krosná, le. krosna ir kt. ‘audimo staklės’, r. крóсно ir pan. ‘rankinis audžiamasis stovas’, ‘siūlų pagrindas’ ir t. t. Būga RR II, 162–163 manė, kad bl. *krē̆s-l-, *kras- reiškė pintą dirbinį – krėslą. Tačiau *krē̆s- : *kras- fiksuojama ir kita reikšme – tiek bl., tiek sl. ‘sutvirtinti’, ‘sujungti’, ‘sudaryti tam tikrą konstrukciją’ ir nebūtinai pinant, bet ir jungiant tvirtus elementus. Tačiau yra grupė žodžių, kurie paaiškinami ne reikšmėmis ‘pinti’, ‘sutvirtinti’, bet reikšme ‘nusėsti’ (pagal Fraenkel LEW, 294). Plg. lie. kresnà ‘spirgai’ [183], ‘išlydos’, krẽsnos pl., la. krȩsli ‘t. p.’. Spėjama, kad bl. *kres-, *kras- turi savarankišką reikšmę ‘sėsti’. Tam pagrįsti nėra patikimų ide. paralelių.
Šaltinis:
Топоров ПЯ K–L, 181–183
Antraštė:
krė́slas
Straipsnelis:
Brückneris (Brückner A., Litu-slavische Studien, I) la. krêsls (comm.), lie. krė́slasкресло, le. krzesło – laiko slavizmais. Manau, kad sl. žodį pasiskolino iš baltų kalbų, plg. Mikkola, BB, XXI, 120.
Šaltinis:
Endzelīns DI I, 100
Antraštė:
krė́slas
Straipsnelis:
S. sl. tekstuose fiksuojama leksema КРАДА βωμός, πῦρ ‘laužas, ugnis, aukuras, altorius’ kitose sl. kalbose teturi šiuos atitikmenis: s. č. krada ‘rogus, fornax, ignitabulum’, slov. krada ‘malkų rietubė’. S. sl. КРАДА laikoma prasl. *krada tęsiniu ir gretinama su dviejomis viena kitą atmetančiomis germ. žodžių grupėmis. Vieni autoriai КРАДА laiko giminiška su v. v. a. rāʒ, rāʒe ‘laužas’ (<*krēdā), s. saks., s. ang. hróst ‘gegnės’, ol. rœst ‘lakta’ ir toliau lie. krė́slas, la. krȩ̂sla ‘krėslas’, pr. creslan ‘krėslo atrama’, r. кресло < ide. *kred- ‘sija’; kiti autoriai s. sl. КРАДА gretina su s. v. a. herd ‘židinys’, s. ang. heorþ ‘ugnis’, v. v. ž. harst ‘(kūryklos) ardeliai’ < ide. *ker- ‘degti’ (Berneker SEW I, 605; Pokorny IEW, 617; [...]; Фасмер ЭСРЯ, II, 363–364, jo žodyne įdėta literat. apžvalga). Sławskis (Sławski III 2(12), 152) įžvalgiai s. sl. КРАДА atitikmenų eilę papildo ukr. корода ‘sunki trinka, rąstas’, le. dial. króda ‘pėdai, ryšeliai laukuose’, skróda, skruda ‘krūva, daug’ [3]. Sławskio pateikti duomenys įgalina pradine s. sl. КРАДА forma laikyti *korda [4…5]. Manome, kad sl. *korda artimesni yra germ. žodžiai, kilę iš ide. šaknies *kred- ‘sija’. Sl. *korda ir germ. *kred- (I *kor-d-, II *kr-ed-) laikytini ide. lizdo *(s)ker- ‘pjauti’ dalimis.
Šaltinis:
Куркина 1981 (1983) a, 3–6
Antraštė:
krė́slas
Straipsnelis:
Straipsnyje „Litauische lehnwörter im Slavischen“ (BB XXI, 1895) J. Mikkola, nesutikdamas su kai kuriais nepagrįstais A. Brücknerio baltų ir slavų kalbini santykių aiškinimais, įrodinėja lietuviškų žodžių degùtas, indaujà, giñtaras, káušas, krė́slas, kùrpė, pãkulos, putrà buvimą slavų kalbose. Įdomu, jog per septyniasdešimt metų nuomonė kalbos moksle dėl šių slavų baltizmų beveik nepasikeitė (krėslas pastaruoju metu laikomas bendru baltų ir slavų kalbų žodžiu).
Šaltinis:
Sabaliauskas 1966d, 111
Antraštė:
krė́slas
Straipsnelis:
[Nagrinėjami bevardės giminės prūsų kalbos daiktavardžiai.] Skoliniai: pr. Creslan ‘der Lehnstuhl’ (E 217) ← sl. *krēslo (le. krzesło ‘chaise’), taip pat lie. krė́slas, la. krȩ̂sls (vyr. gim.).
Šaltinis:
Petit 2000, 38
Antraštė:
krėslas
Straipsnelis:
[Šiaurės ide. kalbų nom.-acc. sg. n. galūnė buvo *-o, o ne *-om: sl. -o, ryt. bl. gẽr-a, *šein-a (suom. hein-ä), go. juk (< *-o ar *-om). Tradicinę pr. nom.-acc. sg. n. galūnę -an reikia paaiškinti kaip acc. sg. m. ar f.] Pr. creslan E217 ‘barkenstul, arm-chair’ (: la. krȩsls, lie. krėslas) gali būti skolinys iš slavų (le. krzesło), nepaisant Būgos ir Fraenkelio abejonių.
Šaltinis:
Schmalstieg 2004, 268
Antraštė:
krẽslas
Reikšmė:
kresnas
Straipsnelis:
Priesagų *-lo- ir *-no- kaita akivaizdi tokiuose lietuviškuose vediniuose kaip krẽslas () ‘kresnas’ N; K. Būg.; ‘silpnas’ Tn (LKŽ VI 535) ir plačiai palitusiame krẽsnas () (SD₁ 145 [164], 174; SD³ 401). Jis giminiškas lie. krė́slas, la. krê̦sls, pr. creslan (barkenstull) E 217, sl. *krěslo; greta pastarojo – *-no- vedinys sl. *krosno (plg. Būga 1961, 160tt.; Fraenkel LEW 264; Trubačev ĖSSJ XII 126tt.; XIII 13tt.; Mažiulis PKEŽ II 268tt. ir lit.).
Šaltinis:
Ambrazas 2006, 17
Antraštė:
krė́slas
Straipsnelis:
žr. kreslas
Šaltinis:
Ambrazas 2006, 17

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas