Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kraipus, būras, kapurna, kaulas, bengti, ukavimas, kirmis, klonis, pergas, driežlė.

Antraštė:

kraipùs

Reikšmė:

judrus, vikrus, gyvas

Straipsnelis:

Iš lie. iteratyvų-kauzatyvų išvedami u-kamieniai būdvardžiai, plg. lie. dairùs ‘oględny’ : dairýtis ‘oglądać się na strony’. Ar nėra tokio tipo išvestinių būdvardžių sl. kalbose? (T. y. su pamatinės šaknies -ě- bei priesaginiu -ъ- + kъ, panašiai kaip sladъ-kъ : lie. saldùs ‘słodki’). J. Otkupščikovo (žr.: Balt 1983, XIX(1), 23t.) nuomone, s.-bažn.-sl. rědъkъ ‘retas’, le. rzadki, s.-kr. rijèdak gretintina su lie. raidùs ‘laisvas, nesuvelti (siūlai, vilna), laukinis (augalas)’. Toks gretinimas patikimesnis nei Trautmanno (Baltisch-slavisches Wörterbuch, 1923, 12) siūlymas sl. rědъ- sieti su lie. er̃dvas ‘przestronny’, rẽtas ‘rzadki’. Aš dar siūlau ir sl. *krěpъ-kъ ‘stiprus, galingas, tvirtas’ sieti su lie. kraipùs ‘judrus, vikrus, gyvas’ (dėl sl. *krěpъ-kъ reikšmių, plg. s. č. křepký ‘stiprus’ [36] bei ‘judrus, vikrus, mitrus’ [ir kt. pvz.]). Lie. kraipùs remiasi lie. kraipýti ‘kręcić (głową), krzywić co, wykrzywiać (usta, twarz)’, o pastarasis lie. veiksmažodis yra intrazityvo krimpù, kripaũ, krìpti (dažniau kryp-stù) ‘krzywić się, chylić się, zginać się’ kauzatyvas. Lie. šaknis krip- / kreip- / kraip- ‘(su)lenkti’ susijus su s. isl. hrōefa ‘iškęsti, iškentėti’ < *krēp-. Norėdami lie. krip- (krimpù, kripaũ, krìpti) suderinti su s. isl. hrōefa, privalome remtis pamatine ide. *krep-, kuri s. isl. kalboje yra pailginto laipsnio (*krēp-), o lie. kalboje čia regime nykstamąjį laipsnį, plg. krip- [37]. Pasiremdami lietuvių kalbos duomenimis, sl. *krěpъ-kъ yra aiškinę Zubatý (AslPh 1984, CVI, 394) bei Brückner (Słownik etymologiczny języka polskiego, 1927, 275), tačiau jų siūlymai buvę atmesti (plg. Sławski SEP III, 222, ESSJ XII, 136t.), nes ir pirmasis, ir antrasis nekreipę dėmesio į lie. kraipùs bei nepastebėję, jog lie. kraipýti < krip-, kuri yra nykstamasis *krep- laipsnis, plg. lie. braid- : brid- : bred- ‘brodzić’.

Šaltinis:

Smoczyński 1989a, 35–37