Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: krakė, dveigys, drignė, drignis, kniauktis, žariuoti, laukinukas, budis, irtojas.

Antraštė:

krãkė

Reikšmė:

lazda

Straipsnelis:

žr. gẽgnė

Šaltinis:

Варбот 1979 (1981), 33

Antraštė:

krãkė

Reikšmė:

juodasis genys

Straipsnelis:

Pr. kracco – taip turbūt reikia taisyti kracto E 744 ‘juodasis genys’ : lie. krãkė, serbų крòкати ‘kranksėti’, bulg. крокон ‘kranklys, varnas’, s. sl. КРЕУЕТЪ ‘cikada’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 413.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 243

Antraštė:

krãkė

Reikšmė:

juodasis genys

Straipsnelis:

Pr. *krak- atstatoma pagal vietovardžius: [...] Kracke, Krake. Jų pagrindu eina apeliatyvas, plg. lie. krãkė ‘karosas’, krokė (žr. LKŽ VI, 679). Vanago nuomone (žr. Lietuvių kalbos hidronimų etimologijos žodynas, 1981, 167), galbūt siejasi dar su lie. krãkė ‘juodasis genys’. Galima numanyti ryšį su kitais baltų žodžiais, plg. lie. krãkė ‘kumpa lazda’, krakti, krãkyti, krakė́ti / krekė́ti ir pan. Pavadinimai su elementu krak- / krok- gerai žinomi ir už dabartinių baltų teritorijų ribų [149]. […] (dar plg. prie krẽklas).

Šaltinis:

Топоров ПЯ K–L, 148–149

Antraštė:

krãkė

Straipsnelis:

Pr. kracto ‘juodasis genys’, ‘juodoji meleta’ (= *kracco) tikslus atitikmuo – lie. krãkė (LKŽ VI, 406), krãkis; žr. Mažiulis, ABSl 1976, IX, 68. Šis onomatopėjinės kilmės žodis ne visai tiksliai susiejamas su lie. kar̃kti, karkúoti ‘kvaksėti’, ‘karkuoti’, ‘kriokuoti’ ir pan., ker̃kti ir pan. – jie gali paaiškinti pr. kerko ‘naras’, žr. kir̃kti, kr(i)õkti (Fraenkel LEW, 287; Pokorny IEW, 568) [154]. Prie jų galima pridurti la. kràkt ‘knarkti’, ‘kriokti’, krãkât (ME II, 266) bei kitus ir gausius r. крáкать tipo slavų dūrinius: le. krakać, luž. a. krakać, č. krákati, slovk. krákat’; s.-kr. крáкати, slov. krȃkati, s.-kr. крòкати ir kt.; r. кáркать, br. кáркаць, ukr. кáркати ir pan.

Šaltinis:

Топоров ПЯ K–L, 153–154