Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: krakmolas, dukra, pautas, kaklas, kaulis, blužnis, smiltis, buklus, mirra, diminidas, varsna, noglus, dijakas, kneibtis, bjauroti, zuikis, teikti, prieras, gulta, pursla, inkstas, maumenti, ratpisa.

Antraštė:

krakmolas

Straipsnelis:

Prie lietuvių kalbos slavizmų priskiriami ir grynai slaviškos kilmės žodžiai, ir žodžiai, slavų kalbose atsiradę dėl kitų kalbų įtakos. Iš 280 slavizmų, įtrauktų į „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ neabejotinai grynos slaviškos kilmės yra apie 100 žodžių. Likusieji žodžiai slavų kalbose yra laikomi skoliniais, pvz., iš vokiečių kalbos (krakmolas, gontas[…]), iš lotynų (bokštas[…]), arabų (taboka) ir kt. Vienija visus šiuos žodžius tai, kad į lietuvių kalbą jie pateko tiesiai iš slavų kalbų. Galbūt vertėtų įsivesti skirtingus terminus, tiksliau nusakančius tyrinėjimo objektą: viena vertus – slavizmai, slaviški skoliniai – tai žodžiai paskolinti iš slavų kalbų, ir kita vertus – slaviškos kilmės žodžiai / ar tiesiog slaviški žodžiai /, paskolinti į lietuvių kalbą […] Siekiant išaiškinti, kuri leksikos dalis skolinta, o kuri – sava, […] galima tenkintis tik nuoroda į tiesioginį skolinimosi šaltinį (taip dažniausiai elgiasi E. Fraenkelis). Bet tolimajai žodžio etimologijai išaiškinti tokių žinių nepakaks, ir čia reikėtų duoti kiek galima išsamesnes žinias apie žodžio kilmę, nurodant pirminį jo šaltinį. Šitokiu principu vadovaujamasi, pvz., M. Fasmerio etimologiniame rusų kalbos žodyne, F. Sławskio lenkų kalbos etimologiniame žodyne ir kt.

Šaltinis:

Laučiūtė 1977, 64