Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: krantas, ikšiõl, staigmena, jaksė, marmalynė, tardai, spenys, rykūnė, kopūstas, medžiaga, kutinti, barnus, pliudrios, muma, meisa, cipresas, mažką, beržtva, grūda, piršis, mulvyti, čebėti, dalbytis.

Antraštė:

krañtas

Reikšmė:

(steil abfallendes) Ufer, Küste, Steilabfallender Rand, Böschung

Straipsnelis:

E. Fraenkelio žodyne pateiktą lie. krañtas ‘(steil abfallendes) Ufer, Küste, Steilabfallender Rand, Böschung’ geriau jau sieti su vok. Rand. Visoks kitoks gretinimas (r. krutoj ‘steil, jäh – su krañtas – bei kas buvo siūlyta sieti su vok. land) yra nepriimtinas. Dėl prieb. k- žr. ankščiau s. v. knežas.

Šaltinis:

Machek 1966, 169

Antraštė:

krañtas

Straipsnelis:

Lie. krañtas, la. krañts; r. крутой ‘status, skardingas, griežtas’. Vasmerio, Fraenkelio nuomone, šie žodžiai sietini su ide. šaknies *ker(t)- ‘kirsti, pjauti’ žodžiais. Vadinas, lie. krañtas būtų tolimas lie. kir̃sti, kir̃pti giminaitis. Sabaliauskas mano, veikiausiai tos pačios kilmės yra ir lie. krãštas, la. krasts ‘krantas’.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1966a, 30

Antraštė:

krañtas

Reikšmė:

coast, shore, bank

Straipsnelis:

[Pateikiu pastabas Y. H. Toivonen, E. Itkonen, A. J. Joki, R. Peltola, Suomen kielen etymologinen sanakirja, I–IV, Helsinki, 1974–1978:] 7. Suom. ranta ‘upės, jūros krantas’ šiaip jau įprastai laikomas skoliniu iš germ. *stronđa, s. isl. strǫnd betgi šitoji leksema galinti būti ir skolinys iš lie. krañtas ‘coast, shore, bank’.

Šaltinis:

Terent’ev 1990, 30

Antraštė:

krañtas

Straipsnelis:

Įprastinis lie. krañtas ir r. крутóй ‘status, staigus’ tapatinimas (jau Miklosich, Etymologisches Wörterbuch der slavischen Sprachen, 1886, 138) tėra tik fikcija, nes kitos sl. kalbos (iš dalies ir pačių rusų крутой поворот, крутые рога[…]) rodo, kad sl. *krǫtъ reikšmė buvo ne ‘status’, o ‘vingiuotas, suktas’ (plg. r. bažn. крутъ ‘tortus’, ukr. крути́й, le. kręty) [... 7]. Bl. neturi veiksmažodžių, atitinkančių sl. *krętati, *krǫtiti, nuo kurių neatskiriamas *krǫtъ. Formų fonetiškai neįmanoma vesti nei iš kir̃sti (kertù) ar kárti (kaip daro Fraenkelis). Vienintelis galimas santykis – su lie. krìsti (krentù), la. krèst ‘krėsti’, krist ‘kristi’, dėl reikšmių giminystės plg. lo. rīpa ‘upės krantas’, giminiškas su gr. ἐρείπω ‘numėtyti’, ir s.-kr. одала ‘krantas’ : одалити ‘numesti’.

Šaltinis:

Трубачев 1978 (1980)a

Antraštė:

krañtas

Straipsnelis:

Lie. krantas (> la. dial. krants) pradinė reikšmė ‘status krantas’, giminiškas su s. sl. *krǫtŭ, r. krut ‘status’, ukr. kruča ‘status krantas’.

Šaltinis:

Buck 1949, 34

Antraštė:

krañtas

Straipsnelis:

Lie. krañtas kartu su la. dial. krañts yra giminiškas su sl. būdvardžiu *krǫtъ: r. krutój, le. kręty ‘susuktas, sulankstytas’, kurie išsaugojo veiksmažodinę motyvaciją: s. r. krjatati ‘judinti’, le. krzątać się ‘plušėti, triūsti’.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 215