Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: kriaunis, cirpdinti, tėviškė, metrus, perve, kramsoti, bliauzgia, degmatis, deltis, sietuva, skinkis, yškus, erškėtis, draba, lėkšas, alga, duotis, raguolė, bulvonas, veiksnys, upis.

Rezultatai

Antraštė:: kriaunìs
Reikšmė:: peilio rankena
Straipsnelis:: [Pateikiame naujas slov. ir lie. leksikos izoglosas:] 1. Greta ā-kam. lyties kriaunà, paprastai pl. kriaũnos (4) ‘peilio rankena’, lie. kalba pažįsta taipogi ir i-kamienį žodį, plg. kriaunìs (4) ‘t. p.’ (šiaip jau pl. kriaũnys). Šią i-kam. lie. leksemą atitinka kitokio šaknies vokalizmo slov. kȓn, -ȋ f. ‘kalno viršūnė, viršukalnė, uola’. Slov. kȓn besiremiąs slov. žodis kȓnec, -nca m. ‘Rebenmesser’ gali pasitarnauti genetinių lie. dial. kriaunìs ir slov. kȓn, -ȋ saitų įrodymu. Su slov. kȓnec galima gretinti s.-kr. kȑnje f. pl. ‘(kardo ar peilio) ašmenys’ bei č. krňa ‘peilio ašmenys’, č. dial. grňa ‘peilio ašmenys, rankena’ (Machek 235) [587]. Manome, kad (V. Machekas su tuo nesutinka) lie. ir sl. žodžių reikšmes susieti galime dėl semantikos kitimo, t. y. ‘smaigalys, viršūnė, aštrumas’ → ‘ašmenys’ ir ‘(peilio) rankena’. Įdomu, kad abi kalbų grupės pažįsta skardžiuoju prieb. beprasidedančias leksemas, plg. č. dial., slovk. grňa ir lie. griaũnos=kriaũnos. E. Fraenkelis (LEW, 296) lie. žodį gretina su minėtomis s.-kr. ir č. leksemomis. Rodos, kad pateiktus lie.-slov. atitikmenis reikėtų, atsižvelgiant į šaknies vokalizmo ir semantikos skirtingumą, laikyti genetiniais atitikmenimis.
Šaltinis:: Eckert 1977, 587–588

Antraštė:: kriaunìs
Reikšmė:: kriauna
Straipsnelis:: [Rec.: R. Eckert, Die Nominalstämme auf -i im Baltischen…, 1983]. Abejonių kelia ir dar vienos lietuvių-slovėnų izoglosos kriaunìs, paprastai pl. kriaũnys ‘kriaunos’ : kȓn, -i f. ‘kalno viršūnė, smailuma; uola’ genetinis bendrumas, nors Eckertas jį laiko labai tikėtinu (p. 117). Mat šio žodžio i-kamienė forma (paprastai daugiskaitinė!) laikytina naujesne, pasidaryta pagal analogiją su (peilio) ãšmenys (remiantis LKŽ VI, 567, kriaunỹs pažįsta tik vakarų aukštaičių pietinė dalis ir gretimi pietų aukštaičiai, kur paplitęs nom. pl. ãšmenys; tarmės, turinčios priebalsinio kamieno nom. pl. ãšmenes, formos kriaũnys, atrodo, nevartoja); be to, abiejų kalbų žodžių skiriasi šaknies vokalizmas ir semantika, nors pastarosios nesutapimą, autoriaus nuomone, įmanoma paaiškinti. Taigi ir vėl turėtume tik paralelų darinį – čia negelbsti nė tvirtinimas, kad slovėnų ir lietuvių kalbos išlaikiusios daug archaizmų.
Šaltinis:: Stundžia, Venckutė 1986, 77

Antraštė:: kriaũnis
Straipsnelis:: [Straipsnyje aptariami gobio (karpinių šeimos žuvis) pavadinimai, iš kurių bendrinėje kalboje dažniausias yra gružlỹs]. Gružlio pavadinimas kriaunis žuvų aprašuose nurodomas kaip antraeilis (žr. Virbickas LŽ 58). Tarmėse siaurai paplitęs – fiksuojamas r. aukštaičių kaip kriaunỹs, kriaũnis, kriaũnė, kriauniùkas, kriaunùkas. Plg. individualios darybos reikšmės veiksmažodį kriaũnyti (-ija, -ijo) ‘krimsti, kramtyti’, iš kurio veikiausiai ir bus atsiradęs galūnės vedinys kriaunis, reikšme ‘kas kriaunija, (kremta, graužia)’. Pats kriaũnyti iš kriaunà (kriaũnos) ‘kriaukšlas, žiauberė’. Pastarasis – greičiausiai veiksmažodžio *kriau(ti) ‘kramtyti, graužti’ vedinys. Kriaun- šaknies atstovai yra ir (trm.) kriaunóti ‘godžiai valgyti, kramtyti’, kriaumóti ‘godžiai valgyti’. Plg. kriaũnytis ‘tuštintis’, prikriaũnyti ‘priteršti’, la. trm. izkā̀rnîtiês ‘tuštintis’ bei apkā̀rnît(iês) ‘ap(si)teršti (savo) išmatomis’ EH I 90 sykiu su lo. excrēmentum ‘išmatos, išskyros’: excernere ‘išskirti’, taip pat kito balsių kaitos laipsnio krùnyti (-ija, -ijo) ‘godžiai valgyti, šlemšti’.
Šaltinis:: Urbutis 1997a, 12–14