Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: krikštas, aužuolas, stiepintis, gursti, švaigti, gelmuo, maukti, neršti, žlėja, dveitas, delgti, deina.

Antraštė:

krìkštas

Straipsnelis:

Nepakanka pasakyti, kad lie. krìkštas yra iš le. kalbos, nes lieka neaiškus fonetinis skirtumas nuo le. originalo (le. chrzest, krzest ‘t. p.’). Patikimiausią (nors irgi abejotiną) krikštas, krikštyti aiškinimą yra davęs J. Endzelynas: lietuviai pradžioje turėję *kristyti (plg. la. kristīt) < s. r. крьстити; vėliau iš le. chrzcić ar krzić atsiradusi forma *kštyti: sumišus šioms dviems formoms ir susidariusi dabartinė – krikštyti.

Šaltinis:

Urbutis 1958, 219

Antraštė:

krìkštas

Straipsnelis:

[Recenzuojamasis J. Palionis, Lietuvių literatūrinė kalba XVI-XVII a., Vilnius, 1967, 273] trumpai nurodo, kad krikštas yra iš s. r. krьstъ, kikštyti – iš s. r. krьstiti, o kryžius, – iš le. krzyż arba br. krzyż (visi MK). Mano galva, semantiniai skirtumai leidžia daryti išbadą, kad tik krikštyti ‘baptizare’ iš tikrųjų arsirado iš s. r. krьstiti ‘t. p.’, bet krikštas negali būti kildinamas iš s. r. krьstъ, kuris reiškia ‘crux’: daiktavardis krikštas yra lietuvių darinys iš veiksmažodžio [228] krikštyti. O sąvokos ‘crux’ pavadinimas atėjo iš le. krzyż: ar per baltarusių kalbos tarpininkystę, nėra užtikrinta, nes br. kryż turi būti, šiaip ar taip, skolintas iš le. kalbos.

Šaltinis:

Safarewicz 1969, 228–229

Antraštė:

krìkštas

Straipsnelis:

[Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija]. Lie. krìkštas yra skolinys iš s. sl. krьstъ.

Šaltinis:

Matasović 2005, 154