Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: krimkė, kempėti, narystė, biskas, grambti, gąsdinti, kažkada, sienis, sraumė, bernadynas, cinakaktis, gūžyti, slunė, kreisa, lugnas, šebeldoti, degė, dunduliuotis, govena, kliauti(s), blyktelėti.

Antraštė:

krìmkė

Straipsnelis:

Be skolinio prìmkė ‘kramtomas, čiulpiamas tabakas, guma’, Ss, Vlkv, Prk, turimas ir krìmkė V. Kudrik., Krok, plg. v. Priemchem ‘t. p.’. Krìmkė turbūt nėra priderintas prie lie. krim̃sti, nes turima daugiau skolinių su priebalsiu k vietoje p arba variantų su p ir k, pvz., kraposas ‘kariuomenės kalėjimo viršininkas’ N, K, plg. v. Protop ‘t. p.’, pùrmonas ‘vežikas, važmininkas’ MŽ II [182] 200, N, K, Nv ir kùrmonas ‘t. p.’ OZ 28, BM 13, LB 164, Ėr, kùrmanas Ds, BM 192, Alks, A. Vien., plg. v. Fuhrmann, l. furman, br. churman; plẽčius ‘vieta, plotas, aikštė’ […] ir klẽcius [1 išnaša: tikriausiai apsiriko P. Skardžius 1941, 103 priebalsį k skolinyje klẽcius laikydamas rašybos klaida, nes šis žodis pateikiamas daugelyje Ryt. Prūsijos lie. žodynų.] […], klẽčius […], klẽcis ‘veršelių ganiava’ LKŽ VI 23, plg. v. Platz, le. plac, br. pljac. Plg. dar slavizmus plebõnas ir klebõnas, kilusius iš le. pleban, kleban (LKŽ X, 121, VI 21). Minėtiems skoliniams nerasta vok. pamatinių žodžių su prieb. k. Todėl galbūt šie žodžiai su k pateko į lie. kalbą per slavus ar iš kt. dialektų.

Šaltinis:

Čepienė 1997, 181