Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kriokti, šeivykštė, bredyti, atsakovas, drabnas, štrumpa, avis, kragas, stėplė, putė, bruikšti, bruiškia, pūkis, kuštulys, reda.

Antraštė:

kriõkti

Straipsnelis:

[aptariama praslavų *ch genezė.] Slavams būdinga ch, kilusi iš prokalbės *s̑, kuri pavaduoja ne tik genetinį sateminį k̑, bet taip pat jį gali ir turėti: plg. onomatopėjinius pavyzdžius č. pejor. chmoutati ‘gierig fressen, schappen’, luž. aukšt. chmutać ‘mühsam kauen, beißen, essen’, luž. aukšt. chachot ‘Gelächter’, chachać ‘hauen, hacken’, chahotać ‘lachen’, luž. žem. chachaś ‘lachen’, r. chachat' ‘lachen, scherzen’, luž. žem. charchaś ‘räuspern, röcheln’, le. charkaś ‘räuspern, speien’, č. chrchati, chrkati ‘t. p.’ šalia luž. aukšt. krakać ‘Schleim ausspucken’, bulg. chrakam ‘speien’, su kitu voklaizmu r. chochotat' ‘lachen’, č. chech(ot), slovk. checht ‘Lachen’, luž. aukšt. chichać ‘kichern’, kichot ‘Gekicher’, luž. aukšt. rjech(o)tać ‘quaken; grunzen (Sau)’, le. rzech(o)tać ‘quaken’, luž. žem. jachaś ‘keuchen, ächzen’, luž. aukšt. jachlić ‘keuchen’, jachły ‘mat, müde’, slovk. jachtat', jaktat' ‘stottern’, r. achat' ‘ächzen’ ir plg. lie. kr(i)õkti ‘schwer atmen, keuchen, röcheln, schnarchen, grunzen’, s. i. kakhati ‘lacht’, gr. καχάζω ‘lache laut’, lo. cachināre ‘hell auflachen’.

Šaltinis:

Schuster-Šewc 2000, 33