Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
kruõpos
Straipsnelis:
Ir būtent tyrinėdami šitą vėlyvesnę leksiką, bendrą baltams ir slavams, susiduriame su didžiausiais sunkumais, norėdami atskirti giminiškus žodžius nuo skolinių. Kokiais objektyviais kriterijais remdamiesi, kalbininkai, etimol. žodynų autoriai tvirtina, kad lie. kalbos žodis dėdė giminiškas r., br. дядя, bet lie. lėlė – paskolintas iš br. ляля, arba, kad lie. klodas – giminiškas r. клад, bet žodis sodas – jau skolinys iš slavų sad ir t. t. Skoliniais iš slavų kalbų laikomi žodžiai kruopos /← br. крупа/, kuodelis ‘linų ar vilnų kuokštas’ /← br. кудель/, nors dėsningai slavų kalbų garsas -y senuose skoliniuose perteikiamas kaip -ū- ilgasis, o vėlesniuose – kaip -u- trumpasis, pvz., пруд → lie. prūdas, le., br. puch/пух → lie. pūkas, bet le. suchoty ‘džiova’ → lie. sukata ir t. t. Dvigarsio uo buvimas vietoje slavų -y- žodžiuose kruopos ir kuodelis, kartu su kitomis šių žodžių savybėmis, verčia dar kartą susimąstyti dėl tų žodžių kilmės lie. kalboje.
Šaltinis:
Laučiūtė 1977, 93

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas