Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kruvinas, klagoti, bocinas, sklanda, sturmas, burlas, eigoti, attaka, kropti, karis, gagas.

Antraštė:

krùvinas

Straipsnelis:

[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie. krùvinas = r. крóвный).

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 343

Antraštė:

krùvinas

Reikšmė:

krwawy, we krwi

Straipsnelis:

žr. krūtis

Šaltinis:

Smoczyński 2006, 347

Antraštė:

krùvinas

Straipsnelis:

Pakankamai senos ir minėtos priesagos *-ino- bei *-isko-. Vardažodiniai būdvardžiai su *-ino- būdingi ne tik baltų (plačiau žr. S. Ambrazas 2002b, 240tt.; 2005, 118tt. ir lit.), bet ir slavų (Vondrak 1924, 531–532; Vaillant 1974, 451tt.), graikų, italikų k. (Chantraine 1933, 200tt.; Schwyzer 1939, 490t.; Meillet, Vendryes 1948, 389; Hofmann, Leumann 1928, 221t.; Benveniste 1970, 270tt.; Butler 1971), plg. lie. krùvinas ir s. sl. krъvьnъ; lie. dial. vãsarinas / vasarìnas ‘vasarinis (apie javus); vasariškas; vasarodrungnis’ (LKŽ XVIII, 369) ir iš dalies gr. ἐαρινός, lo. vērnus (< *vērinos) ‘pavasarinis’ (pamatinis žodis ide. *u̯esr̥- / *u̯esn̥- iš pradžių veikiausiai žymėjo tiesiog šiltą metų laiką, apimantį tiek pavasarį, tiek ir vasarą, PKEŽ I, 173–174). Panašių vedinių esama dar indoironėnų (Brugmann 1906, 272; Wackernagel, Debrunner 1954, 350tt.), keltų (Pedersen 1913, 57; Schmoll 1959, 67–68) kalbose.

Šaltinis:

Ambrazas 2005, 8–9

Antraštė:

krùvinas

Reikšmė:

bloody

Straipsnelis:

[Aptariamos Calando sistemos priesagos.] Akrostatiniai i-kamienai yra retai paliudyti ide. kalbose, tačiau didelis skaičius antrinių darinių su -i- rodo, kad kadaise jie turėjo būti produktyvūs, plg. *‑i‑no-, kuris yra lie. krùvinas ‘bloody’, s. sl. krъvьnъ ‘t. p.’ (: *króu̯h₂i-/*kréu̯h₂i- ‘blood; gore’, plg. s. i. ákravihasta- ‘having no blood on the hands’).

Šaltinis:

Rau 2009, 73, 130, 134