Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kryžius, lopišys, kerėti, kuinas, baravykas, stuomuo, moguona, aikštus, ramstytis, salpas, žvaigzdė, nartus, priesienys, antras, aviža, kaubras, nusiminti, ruokti, verpti, jungas, gyvas, branda, buriniukas, ryti, banga, dyroti, erzėti, grūdelis, brega, negu, lenktynės, patie, gašus, liauti, liautis (gleivės), rėklys.

Antraštė:

krỹžius

Straipsnelis:

Šiame areale [=latvių kalboje] lie. strė́nos atitikmuo yra la. krusts, dažniausiai krusti, slavizmas, sukryžmintas su lo. crux (ME II, 289t.). Iš tiktųjų šis žodis reiškia ‘kryžius’, bet taip pat yra gavęs ir antrinę aptariamą anatominę reikšmę, kaip lie. krỹžius (Fraenkel LEW, 300t.; LKŽ VI, 672t.), kuris irgi yra slavizmas ir taip pat gali būti žodžio strė́nos sinonimas (plg. taip pat vok. Kreuz). Tad dabar latvių kalba neteko galbūt pirminio baltų epochos žodžio, išlaikyto lietuvių ir prūsų kalbose.

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1992, 162

Antraštė:

krỹžius

Straipsnelis:

Dauguma žodžių, reiškiančių ‘kryžius’ kilę iš lo. crūx, kuris paplito kaip ‘kryžius’ iš krikščionybės terminologijos, nes religinė reikšmė jau yra antrinė. Lie. kryžius < le. krzyż, kuris kaip ir kiti vakarų slavų šios reikšmės žodžiai: s.-kr. križ, č. kříž ir t. t. atkeliavo arba per germanus, arba romanus.

Šaltinis:

Buck 1949, 902–903

Antraštė:

krỹžius

Straipsnelis:

Pr. scrīsin (su -z-; acc. ) 51₁₁ ‘Kreuz’ [ir kt.] – kaip ir lie. krỹžius ‘t. p.’ – iš le. krzyż ‘t. p.’.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 308

Antraštė:

krỹžius

Straipsnelis:

žr. krikštas

Šaltinis:

Safarewicz 1969, 228–229

Antraštė:

kryžius

Straipsnelis:

Zinkevičiaus knygos recenzijoje (Zigmas Zinkevičius, Krikščionybės ištakos Lietuvoje: Rytų krikščionybė vardyno duomenimis, Vilnius: Katalikų akademijos leidykla, 2005, 112 p.) pabrėžiama, kad autorius, be žodžių Kalėdos, Kūčios, Velykos, krikštas, kryžius, bažnyčia, gavėnia ir nedėlia kilmės, kiek naujau aiškina kryžiaus leksemos kilmę: labiau pabrėžiamas ankstyvas jo skolinimasis iš rytų slavų, o iki šiol buvo įprasta manyti, kad patys rytų slavai jį perėmę iš lenkų.

Šaltinis:

Judžentis 2007, 157