Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
kušė́ti
Straipsnelis:
[Pateikiu pastabas dėl V. H. Toivonen, E. Itkonen, A. J. Joki, R. Peltola, Suomen kielen etymologinen sanakvija, I–VI, Helsinki, 1974–1978:] 5. Suom. lytį kuhata, kuhista ‘knibždėti, burtis, spiestis’ V. H. Toivonenas ir kt. laiko onomatopėjinės kilmės. Rodos, būtų galima suomių leksemą laikyti skoliniu iš baltų kalbų, plg. kušė́ti, la. kustet ‘knibždėti, burtis, spiestis’. Plg. sl. kyšěti.
Šaltinis:
Terent’ev 1990, 30
Antraštė:
kušė́ti
Reikšmė:
sich rühren
Straipsnelis:
[Pr.] enkausint 69, 26 ‘liesti’ : lie. kušė́ti ‘sich rühren’, kùšinti ‘(pa)liesti, judinti’, la. kustêt. Lewis (Lewy), IF, XXXII, 161 abejodamas pr. žodį bando gretinti su go. hugjan ‘galvoti’.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 208
Antraštė:
kušė́ti
Reikšmė:
knibždėti, netvarkingai judėti
Straipsnelis:
Prasl. kyšěti (< kyxěti). R. кишеть, br. кiшаць, ukr. кишiти ‘knibždėti, judėti netvarkingai [125] įvairiomis kryptimis (apie vabzdžius, vikšrus, gyvates)’. Gretinama su s. č. ksenci (< *kъš-en-ьcь / < *kъs-en-ьcь) ‘varliagyvių jaunikliai’. Rytinių slavų leksikos grupė reprezentuoja prasl. kyšěti, nes yra genetiškai tapati su baltų formomis: lie. kušė́ti ‘knibždėti, netvarkingai judėti’, kùšti ‘pradėti judėti’, kuštė́ti ‘knibždėti, augti, vystytis’, kuštulỹs ‘vartymasis’, la. kustêt ‘judėti, kapanotis’, kusņat ‘judėti, kapanotis’. Kaip paralelės siūlomi gr. κυκάω ‘maišyti, drumsti, kunkuliuoti, mėtytis’, κυκεών ‘mišinys’ ir kt.
Šaltinis:
Мартынов 1968, 124–125
Antraštė:
kušė́ti
Reikšmė:
judėti
Straipsnelis:
žr. kušinti
Šaltinis:
Топоров ПЯ E–H, 47–48
Antraštė:
kušė́ti
Reikšmė:
krutėti; knibždėti; triūsti; šnibždėti, kuštėti; krabždėti, šnarėti
Straipsnelis:
Aptariamasis veiksmažodis gali būti siejamas su pr. cussis ‘uodas’, la. kûsêt, -ẽju / -u ‘krūvoje knibždėti’.
Šaltinis:
Jakulis 2004, 114
Antraštė:
kušė́ti
Reikšmė:
krutėti; knibždėti; triūsti; šnibždėti, kuštėti; krabždėti, šnarėti
Straipsnelis:
Šio veiksmažodžio vedinių yra kitose indoeuropiečių kalbose: кишеть, кишу ‘krutėti, judėti, knibždėti’ (< prasl. *kūs ← *kuś- ‘lankstytis’), pr. cussis ‘uodas’ (< vak. bl. *kuśa- ‘silpnas, mažas, zyziantis’); dar žr. kutė́ti
Šaltinis:
Jakulis 2004, 237

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas