Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kušlas, želtas, vilkti, ešketras, buveinė, gilti, kankurėžis, buksos, akmynas, kapaliuoti, šlaitė, ūkis, graudingas, įsodinti, klenkti, atklenkti, gadinti, aštrus, paveikslas, kaukė, karklai, aukoti, dievunta, vimščioti, žeboklė, kurlas, balzginti, malūnas.

Antraštė:

kùšlas

Reikšmė:

silpnas, liguistas, schwächlich

Straipsnelis:

Pr. kuslaisin (acc.) iš junginio ucka kuslaisin 59₉ ‘silpniausias, [vok.] schwächsten’ : lie. kùšlas, la. kusls, kust ir kt., apie tai Lewys IF, XXXII, 164 bei Walde Pokorny I, 468.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 247

Antraštė:

kùšlas

Reikšmė:

aklas, pusaklis, silpnas, blogas, nesvarbus, niekingas, mažas

Straipsnelis:

Pr. kuslaisin ‘silpniausias’ (adj. superl.) akivaizdžiai siejasi su lie. kùšlas, kušlùs ‘aklas, pusaklis’, turinčiu dar ir reikšmes: ‘silpnas’, ‘blogas’, ‘nesvarbus’, ‘niekingas’, ‘mažas’. Taip pat plg. kušlà ‘vargšas’, ‘mažaūgis’, ‘neišvaizdus’ ir pan. (LKŽ VI, 994). Čia priklauso ir la. kusls ‘mažas’, ‘silpnas’, ‘bejėgis’, ‘gyvas’, ‘užsidegantis’, ‘nekantrus’ ir pan. (ME II, 328; EH 680: dar ‘blogo regėjimo’). Latvių kalboje yra ir šios reikšmės veiksmažodis – kust (kùstu, kusu) ‘tirpti’, ‘lydytis’, ‘pavargti’ (> ‘silpti’), jo vedinys – kusinât, bet ir kûsât ‘virti’, ‘kunkuliuoti’, ‘kilti’ (plg. kūsât ‘tirpti’), kûsêt, kūsuls [358]. Manoma, kad prie šios eilės galima priskirti kūsêt (ME II, 338), kustêt ‘judėti’, ‘krutėti’ ir pan. Šalia formų kus- : kūs ir la. kūsls ‘pavargęs’, ‘silpnas’, ‘suglebęs’. Dėl to reikia dar prijungti ir lie. kùšti (kuñša / kū̃šta) ‘pradėti judėti’, ‘krutėti’, ‘knibždėti’ (plg. sukùšti), kuštė́ti (kùšta, -ė́jo) ‘judėti’, ‘svyruoti’, ‘drebėti’, ‘dirbti’ šalia kuštė́ti reikšmių ‘tuštėti’, ‘džiūti’, ‘vysti’; ‘sekti’, ‘lysti’, ‘mažėti’ ir pan. (ir netgi ‘šnibždėti’), žr. LKŽ VI, 996–998, kušė́ti (LKŽ VI, 991–992) ir pan. [359]. Iš slavų kalbų iki šiol tebuvo nurodoma tiktai bažn. sl. късьнъ, bulg. къ̀сно ‘vėlu’, s.-kr. ка̏сно, slov. kəsan ‘sulėtėjęs’, ‘vėlus’; r. кóсный. Reikšmių atotrūkis išnyksta dėl tipologiškai dažno reikšmių ‘lėtas’ ir ‘silpnas’ ryšio. Slavų kalbose yra dar kitų, iki šiol nepastebėtų paralelių: r. ки́слый (plg. кусéль); bažn. sl. кыслъ, кыселъ, bulg. кѝсел, s.-kr. ки̏сео, slov. kísel; č. kyselý, slovk. kyslý, le. kisły ir kt. Čia svarbios yra reikšmės, nurodančios tam tikrą būsenos pakitimą.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 357–359

Antraštė:

kùšlas

Reikšmė:

kas neprimato, spangys, žabalas

Straipsnelis:

žr. kušlikas

Šaltinis:

Zinkevičius 1987, 111

Antraštė:

kùšlas

Reikšmė:

silpnų akių

Straipsnelis:

Būdvardis kùšlas ‘silpnų akių’– prabaltų laikų (LKŽ VI 994), plg. la. kusls ‘leisgyvis, silpnas; mažas’, kust ‘silpti; tirpti’, pr. stesmu vcka kuslaisin dijlapagaptin ‘tam silpniausiam darbo įrankiui’ (dem schwechesten werckzeug) III 97₇ (Mažiulis PKEŽ II 320tt. ir lit.).

Šaltinis:

Ambrazas 2006, 20–21

Antraštė:

kùšlas

Reikšmė:

nevarīgs, vārgs, akls

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariamos lie. ir la. k. būdvardžių semantinių pakitimų priežastys.] Iš ekstralingvistinių priežasčių minėtinos psichologinės priežastys, iliustruojamos semantiniu leksemos lie. kùšlas ‘nevarīgs, vārgs’ → ‘akls’ pakitimu. Žodžiai, kurie žymi kokį nors fizinį trūkumą, yra linkę virsti pejoratyvais. Paplitęs toks modelis: ‘fizinis trūkumas’ → ‘dvasinis trūkumas’ → ‘apibendrinta neigiama ypatybė, artima keiksmažodžiui (neigiamos konotacijos leksema’).

Šaltinis:

Trumpa 2007, 91