Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kulėti, byla, keikastis, blizgana, plindza, penėti, snaudas.

Antraštė:

kulė́ti

Reikšmė:

deginti

Straipsnelis:

Gr. καίω […] ‘deginti, prideginti’ [480]; καῦμα ‘deginanti kaitra’ […]. Καίω remiasi *καϝ-yω, plg. καῦμα ir t. t. Ilgas balsis šakniniame aoriste ἔκηα iš *ἔ-κη-ϝα . Priimtina hipotezė, kad -κη- reprezentuoja -κᾱ-, kuris paimtas iš delfų κηύα, plg. κηλέος. Etimologija nenustatyta. Prisimenama atitinkami baltų žodžiai: lie. kū̃lės ir t. t., kulė́ti ‘deginti’, la. kūla ‘sausa žolė’. Ide. šaknis atstatoma forma *qēu-, *qəu-, *qū- (?). Žr. Pokorny IEW.

Šaltinis:

Chantraine DEG II, 480–481

Antraštė:

kūlė́ti

Straipsnelis:

Toch. A çolyme, reiškiantis kankinimo įrankį, su nom. pl. f. çolymeñ. Kadangi tekste, kuriame figuruoja forma çolymeñ 295 a 3 (plg. Tocharische Sprachreste, I Band, Die Texte, A. Transcription, 1921, 155) randame du kartus pavartotą formą sälpmāṃ part. praes. med. nuo [485] sälp- ‘deginti, svilinti, būti uždengtam’ (tą pačią formą taip pat du kartus randame 295 a 2) ir vieną kartą forma tsākñā imp. act. iš tsāk- ‘žibėti, deginti, būti uždengtam’. Taip pat galima įžvelgti A çolyme kankinimo ugnimi instrumentą. Iš tiesų A çol- visiškai pasidaro aiškus kildinant jį iš ide. *qēu-l-, plg. *qēu ir t. t., išplėstą -l- žodžiuose: gr. ἔκηα < *ἐκηϝ-α (aor. nuo καίω ‘deginti’ < *καϝi̯ω su *qə₁u-), κᾶλον ‘sausas medis’ < *καϝ-ελον, lie. kūlis, kūlė́ti. Žodžio çolyme dalis -yme nėra kas kita kaip A yme = B ymiye ‘žygis, kelias’ (pastebėsime, kad A yme yra mot. g.), todėl A žodyje çol-yme reikia įžiūrėti seną dūrinį, reiškusį ‘±kelias > priemonė, ugnies būdas’.

Šaltinis:

Windekens 1976, 485–486