Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kumštas, pleškėti, eižti, nurendėti, ževernoti, ganyti(s), tapti, peldėti, viržiai, tur, širdytis, gaudyti, bekerėlis, stulpuoti, alsa, gabinti, kvepimas, kažna, vilnis, griežė, dastotkas, žiesti, otus, lėveris, betspredė, krimsti, dargti, blyškėti, šlamukas, golė, šakės, vaivoraikštė, sraunas, lonė.

Antraštė:

kumštas

Reikšmė:

juokas, išdaiga

Straipsnelis:

Lie. kumštas, minimas Sirvydo pirmajame žodyne, kuris šaltiniuose nuo XVI a. pab. pasitaikydavo užrašytas ir kunštas (plg. le. kunszt), Sirvydui turėjo būti įprastas iš anksčiau ar girdėtas, dar plg. jo minimą kumštavoti ‘juokauti’. S. lie. kunštas nėra tiesioginis germanizmas. Tai matyti iš reikšmės: v. v. a. kunst ‘žinojimas, mokslas; nagingumas, meistriškumas’ nenurodomas reikšme ‘juokas’, o iš jo kilusiam le. kunszt ta reikšmė jau buvo labiausiai įprasta. Skardžius, nors ir neišryškino reikšmių įvairavimo, kumštas skyrė prie slavizmų, kildindamas iš le. kunszt. Dabar žinoma, kad XVI a. antrojoje pusėje jau būta s. br. кунштъ ‘juokas’, todėl slavizmu laikytinas ir kumštas. Šalia įprastinio v. v. a. kunst būta ir varianto kumst, o slavuose daug kur pažįstama šio germanizmo forma su m, plg. a. ir ž. luž. kumšt, s.-kr. (ret.) kumst ir kt. Dėl Sirvydo kumštavoti plg. s. č. kumštovati / kunštovati ‘juokauti, šaipytis’, yra ir slovk. kumštovat' / kunštovat', luž. ž. kumštovaś. žr. kumštas

Šaltinis:

Urbutis 2000d, 192

Antraštė:

kùmštas

Reikšmė:

išdaiga (?), susikalbėjimas

Straipsnelis:

Žem. kùmštas ‘išdaiga (?), susikalbėjimas’ galėtų būti laikomas Sirvydo laikų kumšto tęsiniu, jeigu tai tikrai skolinys, kaip kad nurodyta (prirašant le. kunszt) LKŽ VI 885. Tačiau tai veikiausiai galūnės -as vedinys iš (susi)kùmščiuoti ‘vienas kitam kumščiu bakstelėti, slapta susikalbėti’ (plg. ir hibr. susikumštavóti ‘susimokyti, susikalbėti’). žr. kumštas

Šaltinis:

Urbutis 2000d, 192