Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kumbras, gumulas, mandras, slastai, kukulis, langoti, svirti, jantis, gyvija, stodas, dzemti, tvora.

Antraštė:

kum̃bras

Reikšmė:

išlenkta vairo rankena

Straipsnelis:

žr. gubas

Šaltinis:

Windekens 1960b, 66–68

Antraštė:

kum̃bras

Reikšmė:

išlenkta vairo rankena

Straipsnelis:

Knygoje Études pélasgiques (1960b), 101t., ypač 104t., aš pasiūliau žodyje κυβερνάω ‘valdyti laivą’ (jau Homero raštuose) įžvelgti vedinį iš pelasgų daiktavardžio *κυβερν- ‘±vairas, strypas, grąžulas’, susijusio su ide. *geu- ir t. t. ‘lenkti’ (žr. Merlinger, Studia Dečev, 138t., kuris vis dėto mano kildinti iš kitos pragraikiškos kalbos, o ne iš pelasgų): ypač morfologiškai aš *κυβ(ερν)- sugretinau su gr. γύης ‘sulenktas (plūgo) medis’, kuris galėjo kilti iš *γυϝ(ᾱ)- [67]. Neminėdamas šio aiškinimo (kuris, be abejo, neišvengiamas), Machekas, LP, V, 61t., plėtodamas Otrębskio mintį, κυβερνάω susieja su s. sl. krъma ‘vairas’. Gr. kalbos atspirtimi jis ima kipriečių κυμερῆναι (=κυβερνῆσαι), kurią jis laiko sena forma, leidžiančia suponuoti pagrindą *kumer-. S. sl. krъma turėjo m-r > r-m metatezę. Lie. kum̃bras ‘išlenkta vairo rankena’, kumbrỹs ir skr. kūbara- ‘grąžulas’ (čia yra Osthoffo aiškinimas, kurį randame Boisacq, Dictionnaire étymologique de la langue grecque, 1916, 527t.) taip pat būtų giminiški. Mano nuomone, šie sugretinimai rodo neįveikiamus fonetinius sunkumus, ir Machekas nori juos išspręsti, man atrodo, per daug lengvai. Šitaip gr. κυβ(ερνάω) greta κυμ(ερῆναι) turėjo b „paprastos substitucijos produktą (labialinį b vietoj m)“ ir nagrinėtinas kaip *kumero- davęs skr. *kubero- > *kūbara-. Iš to seka, kad s. sl. krъma ir lie. kumbras ir t. t. neturi nieko bendra su κυβερνάω ir t. t. Iš pirmo žvilgsnio gerai jį atitinkantis [68] skr. kūbara ‘grąžulas’, be abejonės, yra neide. kilmės (plg. Mayrhofer EWA I, 254). Aiškiai tebesiremdamas κυβερνάω < *κυβερν- ‘vairas, strypas, grąžulas’ pelasgiška kilme, aš privalau atsisakyti anksčiau paminėtos konkrečios interpretacijos kitos naudai, kuri, manau, geriau paaiškina lūpinį *κυβερν- formoje negu gr. γύης. Iš tiesų baltų-slavų žodžių grupė yra pagrindine reikšme ‘lenktis, nusilenkti’, jų fonetinė šaknies struktūra atliepia κυβ(ερνάω). Tai la. gubstu, gubt ‘lenktis, nusilenkti’, lie. dvì-gubas, trì-gubas (dėl reikšmės plg. vok. -faltig, -fältig), s. sl. sъgъnǫti ‘πτύσσειν’, s. r. gъbežь ‘στροφή’, č. přiheb ‘vingis, kreivumas’ ir t. t. (plg. Trautmann BSW, 100t.). Pelasgų κυβ- < ide. *ghubh- su aspiruotųjų disimiliacija (> *gubh-) bei priebalsių kitimu (*g > k; *bh > b).

Šaltinis:

Windekens 1960b, 66–68