Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kumstė, alštukas, garėti(s), kamaninė bitė, sapnas, tylėti, spykėrė, panelė, sopagas, gurnus, dengti, trešėti, pìnka, laipus, kukurdvelkis, šėšė, sėdeklė.

Antraštė:

kùmstė

Straipsnelis:

[3 išnaša:] Dėl s [raidžių sukeitimo] plg. […] pr. kuntis E 113 ‘kumštis’ – vietoje kunsti (iš *kumstē = lie. kùmstė, la. kum̂ste ‘t. p.’, kitaip – Топоров ПЯ K–L, 290t.).

Šaltinis:

Smoczyński 1989b, 309

Antraštė:

kùmstė

Straipsnelis:

Etimologinėje literatūroje dažnai minimas F. Saussure’o siūlymas (žr.: Mémoires de la Société de Linguistique de Paris, 1892, VII 93) s. v. a. fûst f. (kamienas fûsti-) ‘kumštis, Faust’ gretinti su bažn. sl. pęstь ‘kumštis, kumštynės’, lie. kùmstė f. ‘pięść, kułak’. Šis sugretinimas turįs paliudyti, jog ide. prokalbėje buvęs *pn̥kʷetis ‘kumštis’, kuris esąs priesagos -sti- vedinys, besiremiąs *penkʷe ‘penki’ redukuota šaknimi. Dėl s. v. a. fûst kilmės ginčijamasi, priesaga -sti- irgi yra gana problematiškas dalykas, todėl bandykime kitaip paaiškinti lie. kùmsti. Lie. žodis, kuris, anot F. Saussure’o, yra paveldėtas, < prabl. *punkst-y-ā < ide. *pn̥kʷeti- [metatezė: *p-k > k-p (plg. sl. pekǫ, bet lie. kepù), pralie. mpst > mst (*kumpst- > kumst-, nepateikiant paralelių)], iš tiesų neturi jokių atitikmenų kitose kalbose. Lietuvių kalbos požiūriu kùmstė yra antrinis, dial. (disimiliuotas) bendralie. lyties kùmštė variantas (žr. LKŽ VI, 886), kurio šaknis baigiasi priebalsiu š, plg. kùpstis ir kùpštis ‘bróg, słóg’. Senesnė lie. žodžio ‘kumštis’ forma yra kùmščia, -ios. Naujasis lie. kùmštė (> dial. kùmstė) : s. lie. kùmščia kaip mùsė : s. lie. musià. Kadangi yra lie. lytis nėščià ‘kobieta brzemienna’ (-yā- vedinys), kuri suponuoja nominalinį kamieną *neš-ti- ‘noszenie’ (plg. nešù, nèšti ‘nieść’), taip ir šalia lie. kùmščia manykime esant veiksmažodžiu pamatuotą pirminį kamieną *kùmš-ti-. Pastarojo reikšmė, atsižvelgiant į pakùmšti v. ‘trącić kułakiem, łokciem’, būtų ‘trącanie, pchanie’ [73]. „Šaknį“ kùmš-, įžvelgdami pailgėjimą (ūm < ŭn bei mš < nš kaitą, laikome infiksuoto kamieno kunš-, kuris yra paveldėtos šaknies kuš- praes., leksine diferenciacija, plg. lie. sukunšù, -kùšti ‘poruszyć się, zakrzątnąć się’. Su lie. kunšù galima būtų sieti neaiškų s. sl. kosnǫti sę ‘ἅπτεσθαι dotknąć (się) ezego’, r. kosnútьsja (žr. Vasmer, REW s. v.) < prasl. *kǫs-nǫ.

Šaltinis:

Smoczyński 1989a, 71–73

Antraštė:

kùmstė

Reikšmė:

kumštis

Straipsnelis:

Pr. kuntis E 113 ‘kumštis’ primena lie. kùmstė bei la. kum̂ste² ‘t. p.’ taip pat (žr. Trautmanno, Die altpreussischen Sprachdenkmäler, 1910, 365) go. handus ‘ranka’.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 246

Antraštė:

kùmstė

Straipsnelis:

[Tik germ., bl., iš dalies sl. kalbų paralelėmis remiasi] pr. kuntis ‘kumštis’ (E 113), plg. lie. kùmstė, nors s. bažn. sl. pęstь, s. v. a. fūst ‘t. p.’, jis galėtų būti kilęs metateziškai, jei tik nėra germanizmas (dėl turimo -u-).

Šaltinis:

Euler 1983, 39

Antraštė:

kùmstė

Straipsnelis:

žr. kumstis

Šaltinis:

Urbutis 1969a, 63

Antraštė:

kùmstė

Straipsnelis:

[Išn. 8] Pr. kuntis EV 113 ‘Faust’ yra klaida vietoj kunʃti < *kumsti, plg. lie. kùmstė.

Šaltinis:

Smoczyński 2000b, 185