Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kunigas, kuningas.

Antraštė:

kùnigas, kùningas

Straipsnelis:

Lie. kùnigas reiškia ‘šventikas, dvasininkas’, la. kungs ‘ponas’ [177]. Mano nuomone, dar prieš 800 m. e. m., sl. kъnędźь < s. v. a. kuning (< v. germ. *kuningaz); diskusija dėl go. *kuniggs egzistavimo čia nereikalinga, nes kalbame apie vėlesnių laikų reiškinius. Baltų kalbų atitikmenys mena vėlesnius laikus: manau, kad lie. aukštaičių kùnigas yra tiesioginis skolinys iš vo. kunig apie 1200 m. Suom. kuningas, kaip ir jo atitikmenys ryt. suom. kalbose, < s. š. germ. *kuningaz (variantas *kunungaz) – apie VI m. e. a.; tarp est. kuningas ir la. kùngs nėra jokio ryšio [178]. Nereikia pamiršti, kad fiksuojama dvejopos s. v. a. formos: kuning ir kunig. Sunku patikėti, kad lie. aukštaičių kùnigas ir lie. žemaičių kùningas abu būtų skoliniai iš vok. kalbos. Bandyti lie. kùningas kildinti iš ankstyvosios germ. *kuningaz nėra pagrindo, nes lie. kuningas negali virsti kunigas (n – neišnyksta); priešingai, plg. s. v. a. kuning > kunig, s. ang. cyning > cynig. Taigi, lie. žem. kùningas negali būti lie. aukštaičių kùnigas pirmtaku [179]. A. Senno (Senn A., Deutsche und germ. Lehnwörter, Romanisches und germanisches Monatsschrift, III, 343) nuomonė, kad lie. kùningas gali būti pasidarytas le. kalbos pavyzdžiu, kažin ar teisinga. Mūsų tikslui svarbūs tie lietuvių kalbos žodžiai, kurie duoda žinių apie n pridėjimą, t. y. lie. ganýti, nỹkti, nykštìs ‘Daumen’. Remiantis lie. aukštaičių forma kùnigas (apie 1200 m. < v. v. kunig, n-išnykęs) pasidaryta lie. ž. forma kùningas (turėkime galvoje, kad n yra antrinis priebalsis, atsiradęs veikiant tolimajai asimiliacijai, kaip ir lie. ž. ganínti, niñkti, ninkštìs). Plg. dar: v. v. kunig su išnykusiu n; lie. a. kùnigas, ganýti, nỹkti, nykštìs, (-nykas); lie. ž. kùningas, ganínti, niñkti, ninkštìs, (-ninkas).

Šaltinis:

Ekblom 1957, 176–180