Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: kurmis, kirpti, melsti, grikai, apimti, numas.

Rezultatai

Antraštė:: kùrmis
Straipsnelis:: Slavskis (Sławski. Sł. etym. III 93) nepritaria A. Briuknerio (Sł. etym. 266) nuomonei, kad le. kret ‘kurmis’ siejasi su lie. kùrmis, o Fasmeris apskritai tokią galimybę atmeta. Lingvistai remiasi prasl. forma *krъtъ, kurią sieja su lie. krutùs ‘judrus’, vksm. krutù, krutėti, ir mano, jog žodžio kurmis reikšmė yra ‘judrus žvėrelis’. Kažin, ar judrumas taip jau būdingas kurmiui. Metodologiškai nerekomenduotina ieškoti giminystės tarp sl. žodžio ir lie. leksemų krutùs, krutė́ti, nes pastarieji savo ruožtu nesisieja su lie.kùrmis [125]. Mano nuomone, sl. kalbų kurmio pavadinimas atsiradęs praslavų kalboje. Siūlau le. kret sieti su s. bažn. sl. forma krotoryja ‘kurmis’ < *krǫto-ryja; *krǫt- ‘susuktas, vingiuotas’ (iš prasl. *krǫtiti).
Šaltinis:: Steffen 1969, 125–126

Antraštė:: kùrmis
Straipsnelis:: [Abajevas (СЕИ 17) nurodo] galimą ryšį tarp oset. k˳yrm / kurmœ ‘aklasis’ ir lie. kùrmis ‘Maulwurf’. Lie. dariniui Abajevas rekonstruoja galimą pirminę reikšmę ‘aklasis, neregys’ ir kaip paaiškinimą pateikia junginį k˳yrm myst ‘kurmis’ < ‘akla pelė’. Sąsaja su elementu kur- žodžiuose k˳yrœfcœg ‘su trumpu kaklu (būti)’, sœnk˳yl ‘be rankos’ jam atrodo problemiška dėl -m. Tačiau šis sugretinimas leistų gana įtikinamai sieti su ide. šaknimi *(s)ker-, *(s)ker(ə)- ‘pjauti’ (Pokorny 938 tt.), kuri, be to, glūdi ir krъnъ ‘suluošintas’, r. trm. kórny ‘mažo ūgio, trumpas’ (Pokorny 940) ir kt. Sl. krъnъ santykį su lie. kùrmis būtų galima lyginti su santykiu lie. kūrpė : s. bažn. sl. krъpa (< *kūrpia < *kₒ-rəp-) [priklausančių] šakniai *kerəp- (viskas iš Pokorny 581). Atrodytų, ir osetinų, ir slavų darinys galėtų būti kilęs iš *(s)kr̥H-. Dėl lie. reflekso -ùr- < *-r̥H- plg. Stang VG 77 t. su svarbiomis reikšmių nuorodomis¹³ [¹³ […] [Stangas] 79 rašo: „Aišku, kad įprastinis ide. *r̥, *l̥, *m̥, *n̥ atliepinys baltų ir slavų kalbose yra *ir, *il, *im, *in. Tik šis atliepinys įsitraukia į gyvą šaknies balsių kaitą. […] Taigi junginys uR retesnės kilmės“. Šitai pasireiškia ir tuo, kad u-junginiai linkę įgyti ekspresyvią reikšmę. Ypač tai būdinga baltų kalboms. […] Žodžiai su uR turi visų pirma tokias reikšmes: 1. ‘sunkus, kvailas, tingus’, 2. ‘suverstas, sumestas, klumpig’, 3. ‘kreivas, kumpas’, 4. ‘turintis kūno sužalojimų ar kitų menkinančių savybių, menkas, skurdus’, 5. ‘tamsus, purvinas’, 6. garsažodžių. Dėl galimo Trautmanno, Kuryłowiczaus ir Stango aiškinimų suderinimo plg. dar Stang VG 81 t.]. Tolesnius semantinio ryšio ‘suluošintas’ → ‘aklas’ pavyzdžius išvardija Fraenkelis 317. Pagal siūlomą aiškinimą, šaknis *gᵂr̥mi-s (lie. kirmìs ‘Wurm’ ir kt. Pokorny 649) ar *wr̥mi-s (lo. *vormis, *vermis, go. waúrms ‘kirminas, gyvatė’ ir kt. Pokorny 1152). Osetinų k. veikiausiai būtų -mo- kamienas (pvz., *wr̥mo-s Pokorny 1152). Plg. dar Brugmann Grdr. II / 1, 254 t.
Šaltinis:: Cvetko-Orešnik 1983, 184

Antraštė:: kùrmis
Reikšmė:: Maulwurf, nedidelis vabzdžiaėdžių būrio žinduolis, gyvenantis po žeme
Straipsnelis:: [Retsykiais oset. kalboje aptinkame leksikos izoglosų ne su kitomis i.-ir. kalbomis, o su š. ir vak. ide. kalbomis:] Visai galimas dalykas, kad oset. k˳yrm / kurmœ ‘aklas’ siejasi su lie. kùrmis ‘Maulwurf, nedidelis vabzdžiaėdžių būrio žinduolis, gyvenantis po žeme’ (paraidžiui ‘aklas’?). Plg. oset. k˳yrm myst ‘kurmis’ (paraidžiui ‘akla pelė’). Dėl tolimesnių ryšių žr.: Абаев В. И., Историко-этимолог. словарь осет. яз., I, 611.³⁶ [³⁶ Įsitikinimas, kad kurmis yra „aklas“ yra dažnas; žr. Fraenkel, s. v. kùrmis (Kurmis dažnai, nors ir klaidingai, žmonių laikomas esąs aklas).
Šaltinis:: Абаев 1965, 17

Antraštė:: kùrmis
Straipsnelis:: Latgalių kùrmelis ‘gružlys’ (Laumane ZNLV 97 t.), br. trm. курме́ль ‘t. p.’ СБГ II 581, r. ку́рмель bei курме́ль ‘gružlys’ (Latvijoje ir ‘vėgėlė’) remiasi ta pačia motyvacija – žuvelės kaip dugno graužėjos bei rausėjos įvardijimu. A. Veržbovskis (Вяржбоўскі БЛЛУ 832) br. курме́ль kildino iš lie. *kurmẽlis : kùrmis ‘крот’, baltizmu jį laikė ir A. Herdas (А. С. Герд, Лекс. балт. ў бр. мове, 11). Visgi la. kùrmelis ne kilęs iš lie. kùrmis (trm. kurmỹs), o tik paraleliškai pasidarytas. Jų motyvacijos pamatas – metafora, vieno rausėjo (kurmio) pavadinimo perkėlimas kitam (gružliui).
Šaltinis:: Urbutis 1997a, 16–20

Antraštė:: kùrmis
Straipsnelis:: Rytų baltų ‘kurmis, Talpa europaea’: lie. kùrmis, kurmỹs, kurnỹs (LKŽ VI, 961; 964), jo atitikmenis la. kur̃mis, kurnis, kur̃ne (ME II 324) aiškino jau Fraenkel LEW 317. Semantikos požiūriu, regis, įtikina, nors ir kelia abejonių tik lyginimas su tapačios reikšmės s. v. a. skero, v. v. a. (bavarų) Scher ‘kurmis’ ir sl. *krъtъ ‘kurmis’. Tą pačią reikšmę, turbūt ir šaknį atitinka bulg. krъtъ (ir kъrtъ), s.-kr. kȑt (trm. ir ‘kurmiarausis’), slov. kr̀t, r. krot, s. č. krt, slovk. krt, le. kret, luž. a. knot, luž. ž. kšet. Neaišku, kurią reikšmę turi r. bažn. sl. kompozito pirmasis sandas krъto-ryja ‘kurmis’. Sinchroniškai neįmanoma pasakyti, kuri sl. *krъtъ reikšmė senesnė. Reikšmė galėjo būti metonimiškai perkelta viena ar kita kryptimi. Jei ‘kurmis’ išsirutuliojo į ‘kurmiarausį’, kaip paralelė nurodytinas n. bulg. krъtíca ‘kurmis’, trm. ir ‘kurmiarausis’, č. krtice ‘t. p.’. Jei semantinė raida priešinga – žr. n. bulg. kъrtíčina ‘kurmiarausis’, trm. ‘kurmis’. Sl. *krъ'tíca < *krъ't-ī́-ka – senas kurmio, tiksliau jo patelės, pavadinimas. Siejimas su s. i. kūrmá- ‘vėžlys’ (< i.-ir. *kr̥h-mó- ar *kl̥h-mó-) neįtikinamas, nes abu gyvūnai turi per mažai ką bendra. Semantiškai labiau pagrįstas gretinimas su sl. *krъnъ ‘sužalotas, suluošintas, luošas, kreivas’ (n. bulg. krъn, kъrn ‘sužalotomis, pažeistomis ausimis; be nosies; beragis; bepirštis’ bei pan. reikšmės s.-kr. dial. kr̂n, slov. kr̀n, r. dial. kórnyj, kornój ‘mažo ūgio’ ir kt.) ir su tokiais baltų žodžiais kaip lie. kur̃tas (4) ‘kurčias’ < *kr̥-to- ‘sužalotas, suluošintas, luošas, su tam tikru defektu’. Jie rodo, kad baltų, o ir kitų kalbų, kurmio pavadinimo motyvas yra tariamas gyvūno kurtumas. Vis dėlto neįtikėtina, kad kùrmis reiškęs ‘kurtusis’, nes tuomet reikėtų pagrįsti, kad sl. *krъnъ, lie. kur̃las žodžių grupės vediniais turėtų būti pavadinamas kurmis, arba ‘kurčias’ šaknies vediniai sudaromi su m turinčiu sufiksu. Aptariamo baltų žodžio reikšminiui laukui priskirtini vedų žodžiai, įvardijantys kurmiarausį: ākhukirí-, ākhukarīṣá- ir ākhukariá-. Jie yra trys skirtingi dūriniai su šaknimi kr̥̄ ‘išpilti, išberti, paskleisti, užpilti, supilti, sumesti’, apibrėžti pirmojo sando ākhu- ‘kurmis’. Šaknis kr̥̄ čia pavartota specialia reikšme ‘(kurmiarausį) supilti’. Skirtingų lie. ir la. formų m : n kaita aiškintina disimiliacijos ar asimiliacijos poveikiu. Tačiau kurm˚, atitinkamai kurn˚, neturi panašius reiškinius sąlygojančių garsų jungčių. Abejotina, ir kad vienas iš darinių buvo perdirbtas dėl liaudies etimologijos. Tiesa, Endzelynas (ME II 34) la. kur̃ns reikšme ‘kurčias’ slavišką atitikmenį *kъrnъ (bžn. sl. kъrnъ ‘suluošinta ausimi’) siūlė etimologiškai sieti su kurmio pavadinimu. Nebent kurm˚ perdirbimas į kurn˚ būtų įvykęs labai anksti, nes lie. kalboje nėra paliudyto tiesioginio latvių žodžio atitikmens. Svarstytina, ir ar vien išoriškai nematomų ausų trūkumas yra būdingas kurmio požymis. Tikėtiniausia, kad tai yra du veldiniai. Lie. kùrmis, la. kur̃mis bei, remiantis latvių kalbos duomenimis, lietuvių dialektų naujadaras kurmỹs suponuotų baltų prokalbės formą *'kúrmīs < 'kúrmii̯-s. Jie analizuotini kaip vediniai su priklausomybės sufiksu *-ii̯a- < ide. *-ii̯o-, išvesti iš žodžio, reiškiančio kurmiarausį. Lie. kùrmis, la. kur̃mis < *'kúrmii̯a-s pirminė forma būtų *kŕ̥hmii̯o- ‘priklausantis kurmiarausiui, kurmiarausio’. Jų šaknies ide. prokalbės atitikmuo, turbūt *[s]kerh₂-, greičiausiai buvo su veliariniu priebalsiu k. Šios formos pamatas – bl. paroksitonas *kŕ̥h-mo- ‘(kurmio) sukasta, supilta žemės krūva, kurmiarausis’, atsiradęs sudaiktavardėjus pirmykščiui būdvardžiui *kr̥h-ḿo- ‘sukastas, supiltas’. Tai motyvuota ir semantiškai: kurmis, šiaip jau gyvenantis po žeme, stebėtojo pamatomas tik iš paliktų žemės kupstelių, krūvelių. Tai, kad šaknies *kerh- vediniai ir senojoje indų, ir baltų kalbose įvardina kurmiui būdingą veiklą (supilti, sukasti mažas žemės krūveles) leistų čia etimologiškai priskirti ir germanų žodžius, reiškiančius ‘kurmis’: s. v. a. skero, v. v. a. scher, n. v. bavarų Scher ‘kurmis’ < germ. *skerō̃ ‘t. p.’ < *skerh-on- ‘kuris supila (žemės krūvelę)’. Tuomet rekonstruotina ide. šaknis *(s)kerh-. Vėlyvojoje senosios indų kalbos stadijoje šaknis *kr̥̄ su praverbais apa, ava, upa, prati, vi būtent ir vartojama kaip *skr̥̄. Dar žr. krutùs.
Šaltinis:: Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2006, 169–186