Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kursti, kovarnis, privikėti, ažys, sukrus, dravė, mažtikis, tačiau, špyga, raibas, koplyčia, piktadėja, gužėti, šeivablauzdis, sangrąžinis, blindė, duos, raikis, lysė, išsimokinti, gretas, strazda, gingaras, rūda, muma, gruodšalnė, sarpalius, paminėti, lydėti, kojinė, kūdikis, skepeta, mélžti, taurė, balbierius, pakrutė, pakriūtė, pavargūlis, trinyčiai, ačiui, raupyti, drebulė, spingsėti, papūža, stadolė, blukvilkis, graudumas, kirka, ešva, pokštė, nurendėti, kalpas, araikis, araikys, gandrūtis, bandodaržis, saulažuvė, pūslė, kamulžinas, jaurė, siaustinukai, slydėti, rangus, gerklis.

Antraštė:

kur̃sti

Straipsnelis:

Pr. kurteiti ‘klaidinti’, ‘klysti’ pagal vyraujančią nuomonę (Trautmanno, Endzelyno) siejamas su lie. kvar̃sti (kvar̃čia, kvar̃tė) ‘nujausti’, ‘numanyti’, ‘spėti’, ‘įtarti’. Nesselmanno manymu, galimas ryšys su lie. kurtùs: kurtumas, tuštumas susiejamas su suklaidinimu apgaule (plg. apkùrtęs ríešutas). Mažiulis, Prūsų kalbos paminklai, II, 1981, 176 nurodo galimą siejimą su lie. kur̃sti (kurt-) (plg. la. kùrst), kuris susijęs su prasminiais perėjimais: < *‘sutrikti ausims’ (iš čia lie. kur̃čias ir kt.) < *‘sutrik(dy)ti’ < *‘pa(si)žeisti’. Pagal tipologiškai dažną semantinę schemą ‘kurtumas’ ir ‘kvailumas’ yra artimos reikšmės [339]. Lie. kurtė́ti (kur̃ti / kur̃ta / kurtė́jo) ‘eiti kurtyn’, ‘kursti’ nukreipia į abi puses – ‘kursti’, ‘darytis kurčiam’ ir ‘klysti’ (→ ‘klaidinti’), t. y. kurtyn (aklyn). La. kur̃têt (kur̂têt, kùrtêt) priklauso čia taip pat (plg. ME II, 326). Tolimesni sl. *kъrtẽti, -iti ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ K–L, 338–339