Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kurtas, bulbienė, šūba.

Antraštė:

kùrtas

Straipsnelis:

W. P. Schmidas (W. P. Schmid, Baltisch kurtas und andere Tierbezeichnungen, – Sybaris, Festschrift H. Krahe zum 60. Geburtstag, 1958, 129–137) mano, kad lie. kùrtas, la. kurts, pr. curtis ‘kurtas, [vok.] Windhund’ nėra skoliniai iš sl. *chъrtъ (taip mano E. Fraenkelis LEW, 318). Anot W. P. Schmido, bl. ir sl. leksemos yra iš seno giminiškos ir manytina, jog remiasi šaknimi kur- ‘gimti, [vok.] geboren werden’ (plg. oset. ironų gurin, oset. digorų igurun ‘gimti, [ang.] to be born’ ir toliau n. pers. kurrah ‘arklio, asilo, kupranugario jauniklis, [ang.] young of horse, ass and camel’).

Šaltinis:

Thomas 1958, 130

Antraštė:

kùrtas

Straipsnelis:

[42 išnaša:] W. P. Schmido bandymas lie. žodyje kurtas rasti verbalinę šaknį *kur- pagrįstai atmestas Benveniste’o, Études sur la langue ossète, 1959⁶, 89. Aišku, kad lie. kurtas – skolinys iš slavų (plg. r. xъrtъ), žr. Vasmer REW III, 265; Schmalstieg, Word 1957, XIII, 525t.; Fraenkel LEW, 318; Schuster-Šewc, ZfSl 1971, XVI, 369–371.

Šaltinis:

Szemerényi 1977, 15

Antraštė:

kùrtas

Reikšmė:

medžioklinis šuo

Straipsnelis:

[Pr.] curtis E 700 ‘kurtas (medžioklinis šuo)’ – kaip ir lie. kùrtas bei la. kur̃ts – iš sl. *xъrtъ (> le. chart).

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 247

Antraštė:

kùrtas

Straipsnelis:

Pr. curtis ‘kurtas’, lie. kùrtas, la. kurts ‘t. p.’, paremti vienu bl. etimonu, yra skoliniai iš praslavų *chъrtъ ‘t. p.’ (plg. le. chart, r. chort).

Šaltinis:

Euler 1985b, 89

Antraštė:

kùrtas

Straipsnelis:

Pr. curtis ‘kurtas (šuo)’ laikomas skoliniu iš slavų. Milewski, SlOc 1947, XVIII, 48 jį priskiria periodui iki X a. Sl. *xъrtъ turi tęsinių beveik visose slavų kalbose (bulg. хъ̀рт(ът), s.-kr. хр̏т; č., slovk. chrt, le. chart; r., br., ukr. хорт) ir kt.). Prie slavų *xъrtъ tęsinių arealo prisišlieja baltų kurt- arealas. Lie. kùrtas taip pat yra slavizmas, la. kur̃ts irgi. Apie juos žr. Brückner, Die slavischen Fremdwörter im Litauischen, 1877, [341] 100; AfslPh 1898, XX, 505; E. Berneker, Slavisches etymologisches Wörterbuch, I, 1924, 412; Būga RR III, 763; Skardžius, Die slavischen Lehnwörter im Altlitauischen, 1931, 116; LEW 318; Фасмер ЕСРЯ II, 268; ME II, 326; LKŽ X, 1968, 110.

Šaltinis:

Топоров ПЯ K–L, 340–341

Antraštė:

kùrtas

Reikšmė:

борзая, toks medžioklinis šuo

Straipsnelis:

Lie. kùrtas ‘борзая’, la. kurts, pr. curtis < prasl. *xъrtъ […]. Pasiskolinta iš praslavų kalbos, tą liudija baltų žodžių šaknies vokalizmas.

Šaltinis:

Проценко 1989, 74

Antraštė:

kùrtas

Reikšmė:

labai greitas medžioklinis šuo

Straipsnelis:

Lie. kùrtas ‘labai greitas medžioklinis šuo’, Būgos nuomone, kilo iš nepaliudytos s. r. formos *хъртъ, iš kurios turėjusi atsirasti ir dabartinės rusų kalbos forma хорт.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1968, 109

Antraštė:

kùrtas

Straipsnelis:

W. P. Schmidas, paneigęs tradicinę etimologiją (pr. curtis, lie. kùrtas, la. kurts – skoliniai iš sl.) stengiasi įrodyti, kad pastarieji žodžiai nuo neatmenamų laikų žinomi bl. kalbose, ir iškelia mažai tikėtiną sugretinimą su persų kurrah ‘kumeliukas’ (< *kurna-) [žr.: W. P. Schmid, Baltisch kurtas und andere Tierbezeichnungen, – Sybaris, Festschrift Hans Krahe, Wiesbaden, 1958, 129–137].

Šaltinis:

Топоров 1963d, 256

Antraštė:

kùrtas

Straipsnelis:

pr. curtis ‘kurtas’ […], kartu su lie. kùrtas, la. kurts ‘t. p.’ remiasi galbūt vienu bl. etimonu, kuris kilęs (pasiskolintas) iš ankstyvosios sl. *chьrtь ‘t. p.’ (plg. le. chart, r. chort.

Šaltinis:

Euler 1985b, 89