Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
kvapas
Straipsnelis:
Lie. kvapas gimiškas go. af-hwapjan ‘smaugti’, lo. vapor ‘garai’, gr. καπνός ‘dūmai’.
Šaltinis:
Buck 1949, 1024
Antraštė:
kvãpas
Reikšmė:
Hauch, Dunst
Straipsnelis:
Italikų ir tocharų kalbose tikrai neteisėtai taip pat buvo ieškoma 3-eilės sistemos refleksų. a) italikų kalbų srityje buvo skirtingai traktuoti ide. *k̑u̯ ir *ku̯ kai kurių žodžių žodžio pradžioje. Kadangi *k̑u̯ > qu laiduota žinomu pavyzdžiu s. i. aśva, gr. ἵππος : lo. equus ‘arklys’, senasis *ku esą atsispindįs kaip lo. v tokiuose pavyzdžiuose kaip vapor ‘garas’ [82] : lie. kvãpas ‘Hauch, Dunst’, gr. καπνóς (iš *κϝαπ-νóς) ‘dūmai, garas’, kaip ir – dar netikriau – lo. invītō : lie. kviečiù, kviẽsti ‘einladen’ [Gausi literatūra nurodyta Walde –Hofmann I, 714. Problemiški yra dar lo. canis ‘šuo’ : s. i. śván-, gen. śúnas, gr. κύων, gen. κυνóς ir t. t. (lo. ca vietoje *cu (*k̑u̯), taip pat cāseus ‘sūris’ : s. bažn. sl. kvasъ ‘gira’ (c vietoje *ku), plg. M. Leumann, Lateinische Grammatik. Laut- und Formenlehre, Neuauflage, 1977, 149.
Šaltinis:
Tischler 1990, 81–82
Antraštė:
kvãpas
Straipsnelis:
Toch. AB kāp-, B kawāññ- ‘begehren’, A kāpñe ‘mielas, mylimas, mylimasis, [vok.] lieb, geliebt; Geliebte(r)’, B kāwo ‘geismas, troškimas, [vok.] Begierde, Gier’ reikia gretinti su lo. cupio ‘norėti’, skr. kúpyati ‘kunkuliuoti, supykti’, lie. kvãpas, gr. καπτóς ‘garai, dūmai’ < ide. *q(e)u̯ēp-, ir t. t., o toch. kāp- / kāw- ir t. t. < ide. *qu̯ep- (plg. Windekens, Orbis XI, 194). Toch. A kāpñe, kurio daryba primena gr. καπτóς darybą (dėl reikšmės plg. gr. θυμóς ir lo. fumus), atrodo, kilo iš B dialekto: nom. pl. kāpñeñ galbūt įrodo senąjį *-ēn (nom. sg.) virtusį B dialekte -e (su prieš jį esančio nosinio palatalizacija (plg. Windekens, Orbis XV, 257 t.). – Lane’as toch. AB kāp- ir t. t. nemini.
Šaltinis:
Windekens 1970, 110
Antraštė:
kvapas
Straipsnelis:
Lie. kvapas, v. kvapėti, giminiški gr. καπτóς ‘dūmai’, lo. vapor ‘garas, rūkas (vapor)’ ir t. t.
Šaltinis:
Buck 1949, 1024
Antraštė:
kvapas
Straipsnelis:
žr. kvėpti
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 246
Antraštė:
kvãpas
Straipsnelis:
Gr. καπνóς m. ‘dūmai, kvapas’ [495…]. Forma *κϝαπ-νóς šaknimi gerai atitinka lie. kvãpas ir t. t. Su balsiu e lie. kvepiù, kvė̃pti ir t. t., la. kvêpstu, kvêpt ‘rūkti, iškvėpti’ ir t. t. Kyla klausimas, ar galima gretinti su lo. uapar (be *q- žodžio pradžioje). Dėl kitų abejotinų gretinimų žr. Pokorny IEW, 596. Pažymėtina, kad graikų kalboje preventyvinė digamos disimiliacija su lūpiniu vyko nuo antrojo tūkstantmečio, plg. Lejeune, Mémoires, 290 su išn. 24.
Šaltinis:
Chantraine DEG II, 494–495
Antraštė:
kvãpas
Straipsnelis:
Toch. A kāp-, B kāp-, kāw- ‘norėti, linkėti’ su formomis: praet. act. kāpar; B part. praet. kakāpau, inf. kāwatsi, med. praes. kawāññenträ; A (adj.) kāpñe ‘mielas, mylimas’ (> A abstraktas kāpñune ‘meilė’); B (s.) kāwo ‘noras, godumas’. Toch. AB kāp-, B kāw- reprezentuoja ide. *qᵘ̯ə₁p-*q(e)u̯ēp- ir t. t., kurį randame lo. cupere ‘norėti’, skr. kúpyati ‘kunkuliuoti, supykti’, lie. kvãpas, gr. καπτóς ‘garai, dūmai’ (daryba = toch. A kāpñe; dėl reikšmės plg. gr. θυμóς ir lo. fumus). [195] Galimas daiktas, kad toch. A kāpñe kilo iš B dialekto; žr. Windekens, Orbis 1970, XIX, 110, 121 su nuoroda į mano straipsnį žurnale Orbis 1962, XI, 194, kuriame tokį toch. AB kāp-, B kāw- aiškinimą pasiūliau pirmąkart. Nėra jokio etimologinio ryšio su toch. A kāwälte ‘gražus’ arba su A kāsu ‘geras’, kaip siūlo Pedersenas, Tocharisch, 1941, 109, kurie siejami su gr. γηθέω, lo. gaudere (dėl gr. γηθέω ir t. t. žr. toch. AB kātk- ‘džiaugtis’).
Šaltinis:
Windekens 1976, 194–195
Antraštė:
kvãpas
Straipsnelis:
Gr. κυπάρισσος. Georgievas kildina iš pelasgų κυπάρισσος, reiškusiu ‘malonaus kvapo augalas’, sugretina su lie. kvãpas, kvepiù, kvepė́ti, gr. (Hom.) ἀποκαπύω ‘iškvėpti, skleisti’ ir t. t. ir veda iš ide. *q(e)u̯ēp-, *q(e)u̯ep- ir t. t. ‘rūksta, juda, [vok.] rauchen, wallen ir t. t.’ (Pokorny IEW, 596 t.). Aš manau, kad Georgievo aiškinimas yra teisingas, tačiau aš nesutinku dėl pirminės κυπάρισσος priskiriamos reikšmės. Be to, aš nepritarčiau sprendimui, kuriuo siūloma κυπ- / κυφ- aiškinti p / ph kaita.
Šaltinis:
Windekens 1960b, 34
Antraštė:
kvapas
Straipsnelis:
žr. kvepėti
Šaltinis:
Меркулова 1964 (1965)a, 83–84
Antraštė:
kvapas
Straipsnelis:
Kai kuriose ide. kalbose sąvoka ‘kvėpuoti’ suprantama kaip ‘iškvėpti’. Galbūt pradžioje žodžių, žyminčių sąvoką ‘kvėpuoti’, pradinė reikšmė buvo ‘iškvėpti’, nes yra aiškus semantinis ryšys daugelyje kalbų su veiksmažodžiu pūsti, iškvėpti ‘exhale’,atsidūsti, pūkšti ‘pant’ ir t. t. Žodžiai sąvokoms ‘kvėpuoti’ ir ‘kvapas’ žymėti paprastai giminiški. Nemaža žodžių, žyminčių šias sąvokas, priklauso grupei giminiškų žodžių < ide. *an- (lo. anima, s. air. anāl, go. anam, skr. an- ir t. t.). Lie. kvėpuoti, kvapas : kvėpti, kvepėti dar giminiški la. kvēpt ‘dūmai, garas’, gr. καπνóς ‘dūmai’, lo. vapor ‘garas’ ir t. t. Semantinė raida: ‘iškvėpti’ → ‘kvėpuoti’.
Šaltinis:
Buck 1949, 260
Antraštė:
kvãpas
Straipsnelis:
Pr. kupsins E 46 ‘rūkas, migla, ūkas’ : la. kûpêt, s. sl. КЫПѢТИ ‘virinti, virti’, lie. kvãpas, kvė̃pti ir kt. žr. Walde Pokorny I, 380.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 246
Antraštė:
kvãpas
Reikšmė:
дух, дыхание, зловоние
Straipsnelis:
žr. kūpėti
Šaltinis:
Блажек 1997 (1998), 226—229
Antraštė:
kvãpas
Reikšmė:
breath
Straipsnelis:
Straipsnyje nagrinėjami kartvelų ir indoeuropiečių prokalbių leksiniai kontaktai. Siejama protokartvelų *k’wam ‘smoke’: gruz. k’wam-l-i ‘Rauch’, k’wm-ol-a ‘es rauchte’, mengrelų k’um-a ‘Rauch’ ir pan., ir ide. *kʷep-/*ku̯ep- ‘smoke’. Ide. kʰu̯epʰ- atitikmenys: gr. kap-nós ‘smoke, steam’, ved. kapi- ‘pleasant odor’, *kʷap-, lie. kvãp-as ‘breath’. Galbūt šią leksemą indoeuropiečiai pasiskolino iš kartvelų prokalbės.
Šaltinis:
Smitherman 2012, 508
Antraštė:
kvãpas
Straipsnelis:
[Aptariami senosios graikų kalbos o kamieno oksitonai su priesaga -νο-.] Gr. καπνός negali būti siejamas su lie. kvãpas, kvėpiù, kvė̃pti dėl vokalizmo. *ku̯əp-no- (arba, laringalistiškai, *kuH₂p-no-) būtų davusi *kūp-no- graikų kalboje.
Šaltinis:
Lubotsky 1988, 135

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas