Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lėgerės, kaištė, irmėtis, kekštė, šlapti, žemai, añkstas, kygti, knaiptis, brandus, gubus, grukšt, bėga, grinčia, noterė, večas, skonis, šliužas, skrandas, kaužai, padė, latakas, jaurėti, notra, karalius, šutvė, vokas, šuo, sprogti, gelti, gelia, gėlė, lapokritos mėnuo, žibinkštis, lėlė, rūpestlyvas, burinas, kalatyti, pelkė.

Antraštė:

lė̃gerės

Reikšmė:

plačios pelkės

Straipsnelis:

lē̆g-, lō̆g- ‘stovintis vanduo, bala’ : arm. lič ‘bala’ (žodynuose!) ‘ežeras, tvenkinys’ (*lēgi̯ā, Pokorny IEW 657 po leg- ‘lašinti’; nėra Walde-Pokorny II, 422 t., bet čia ir išvardinti žodžiai, kurie Pokorny IEW 653 laikomi lotyniškais skoliniais) v. v. ž. lake f. ‘upės vagoje stovintis vanduo’, v. ol. lake ‘stovintis vanduo’, s. v. a. lahha ir laccha, v. v. a., n. v. a. Lache […] ‘stovintis vanduo, bala’, s. ang. lacu ‘pelkė’, anglų lake ‘ežeras, bala’, škotų latch (žr. Falk-Torp po lage) ‘tvenkinys’; pailgėjusio laipsnio s. isl. løkr ‘lėtai tekantis upelis’, norv. løk taip pat ‘pelkės vanduo, bala’. Čia ir lie. lė̃gerės ‘ausgedehntes Moor’, Fraenkel LEW 350 (po lė̃gersa ‘Hundsdolde’).

Šaltinis:

Merlingen 1978, 54