Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
lė̃lis
Straipsnelis:
Nuo Miklosičiaus siūlymo (Miklosich, Lexikon paleoslav.-graec.-lat.) piet. ir š. sl. leksemą ‘šikšnosparnis’ (ukr. лəлëк, bulg. л’улêчê, s.-kr. лильак) gretinti su č. lelek ‘ardea, nycticorax’, lie. lė̃lis ‘caprimulgus europaeus’ naujų samprotavimų apie etimol. lyčių, reiškiančių ‘šikšnosparnis’, ‘naktikovas’, ‘lėlys’, siejimą nebuvo. F. Slavskis (SEJP IV 139f.) sl. lytį ‘Fledermaus’ laiko pamatuota veiksmažodžiais *lelěti, *lelějati ‘siūbuotis, svirduliuotis, svyrinėti’ [40]. Atkreipkime dėmesį į slov. žodį lȋlek, kuris reiškia: 1. ‘gyvatės išnara’; 2. ‘kiaušinio lukštas’; 3. ‘plonas beržo brazdas’; 4. ‘nusimetęs šarvus vėžys’, 5. ‘šikšnosparnis’; 6. ‘vabzdžio lėlytė’. Be abejonės, dar čia priskirtina lílica ‘Schlangenkraut’ (ir kt. pvz.). Atsižvelgdami į pateiktus pavyzdžius, galime postuluoti šaknį *lil- ‘oda, į odą panėšėjanti medžiaga’, kuri eina sl. kalbų leksemos ‘Fledermaus’ darybos pamatu, plg. r. кожан ‘šikšnosparnis’ : кожа ‘oda’. Mūsų siūlymas *lil-jakъ ‘šikšnosparnis’ laikyti *lil- vediniu, t. y. pastarosios lyties etimol. atskiriama nuo ‘Ziegenmelker’ aiškinimo, nereiškia, kad atskirose š. sl. tarmėse abu žodžiai savo forma ar reikšme negalėję veikti vienas kito.
Šaltinis:
Gutschmidt 1979, 40–41

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas