Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lėti, drovėtis, bunkis, gembėti, aimė, kelėnas, dvelkti, giaurė, anžuolas, bijoti(s), iršti, lengvus, adant, drobužis, kaltė, gižlus, kubarka, griūti, baugšlus, erštas, gerbenai, gvairinėti, duobė, gozbeza, kumetis, dokas, baldai, doktorius, atkaklus, baimė, bailė, dračytis, ezerkšti, kliaugėti, blankus, goti, keršas, klekenti, dirgyti, gaugaras, frakas, bubti, dėtis, dumšla, dumė, klepenti, draugė, aumonis, kerslas, giežus, birvė, kamanėti, kėsčioti, avinas, drimbšas, kurmys, guriuoti, bamba, kirnė, avìžlius, braukyti, apirankė, kmynas, dygus, kaušinas, kadugys, durnavoti, dignitorstva, klapenti, birbinta.

Antraštė:

lė́ti

Reikšmė:

lieti

Straipsnelis:

[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmanas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.] lēi̯ō ‘lieju’ atitinka s. sl. lĕjǫ ir šiuo pavidalu yra bendras baltų-slavų naujadaras, nes, nors šaknis *lēi- arba *lei- taip pat yra žinoma ir kitur (Pokorny 664), vis dėlto taip padaryto praes., išskyrus baltų-slavų kalbų grupę, niekur nėra. Daryba yra archajiška. Be praes., šaknis pasirodo su kitais alternaciniais variantais, kurie taip pat sukėlė įvairių praes. inovacijų (žem. lejù, la. leju reguliariai greta preterito lie. lė́jau, la. lêju, lie. líeju; s. sl. lijǫ, r. ljú ir t. t.), plg. Stang, Verbum 44 ir 127.

Šaltinis:

Safarewicz 1967, 250