Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
lęšis
Straipsnelis:
Dauguma ide. kalbų turi tą patį lęšio pavadinimą, kurio kilmė nėra aiški: lo. lens, lentis, it. lenticchia, isp. lenteja, port. lentilha, pranc. lentille, rum. linte, mold. линтеф, s. v. a. linsi, v. v. a. linse, v. Linse, šv. lins, norv. linse, da. linse, s. sl. lęšta, r. ляча, bulg. леща, s.-kr. лéћа, slov. leča, slovk. lʼanča, lenča, ukr. ленча [152]. Lietuvių kalboje yra keletas variantų: lenšis, -io, lenšė, -ės, lęšis, -io, laišis, -io, lėšis, -io, lęš(i)ukas, -o. Senoji forma turbūt lenšis, iš kurio kilo lęšis ir rytiečių lįšis. Lenšė randama tik žodynuose ir kelia abejonių (matyt, autoriai šią formą pasiėmė vieni iš kitų). Neaiški ir forma laišis (kaip iš en > ai?) [153]. La. lēca, lēcis, lēdza, lēča, pl. lēces. Matyt, la. savo pavadinimą gavo iš s. r. ляча > ляца > la. lēca. Prūsų kalboje randamas kitoks pavadinimas – Lituckekers, kurį turbūt galima būtų atstatyti į *Licutkekers = likuts ‘mažas’ + keckers ‘žirnis’.
Šaltinis:
Sabaliauskas 1959c, 152–154
Antraštė:
lėšis
Straipsnelis:
žr. lęšis
Šaltinis:
Sabaliauskas 1959c, 152–154
Antraštė:
lęšis
Straipsnelis:
Lie. lę̃šis neturi atitikmenų kitose baltų kalbose (la. ir pr. skoliniai), bet nemaža atitikmenų turi kitos ide. kalbos: lo. lens, it. lenticchia, rum. linte, s. v. a. linsi, v. Linse, s. sl. lęšta, r. ляща, bulg. леща.
Šaltinis:
Sabaliauskas 1958a, 456

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas