Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lįsti, brankus, krantas.

Antraštė:

lį̃sti

Straipsnelis:

Kad Elbingo žodyno raidė <l> retsykiais parašyta vietoj <s> (plg. E 563 lalasso ← *lasasso ‘lašiša’ [ir kt. pavz.]), tai ir E 453 nolingo ‘vadžios, vadelės, Zügel’ siūlome taisyti į *nosingo */na:sing-/. Pr. *nosingo laikytume priesagos -ing- vediniu, pamatuotu E 85 nozy ‘nosis, šnervės’ (: lie. nósis, -ies ‘t. p.’). Pr. *nosing- – tai sudaiktavardėjęs būdvardis, reiškiantis ‘susijęs, priklausąs šnervėms (arklio)’.¹³ [¹³ Trautmanas (Die Altpreuß. Sprachdenkmäler, 1910, 386) pr. E 453 nolingo ‘vadelės’ sieja su *nolingot ‘(žemyn) linguoti, siūbuoti, suptis’ (panašiai aiškina ir V. Mažiulis, Prūsų kalbos paminklai, 1981, 301). Abiejų autorių siūlymas leksemą ‘vadelės’ sieti su ‘balnakilpė’ [E 447 lingo ‘balnakilpė, Steigbügel’) nepriimtinas dėl semantikos. Mūsų nuomone lingo < *lindo (nd > ng kaita paliudyta vietovardžiais). Taigi pr. E 447 lingo ‘balnakilpė’ yra giminiškas su lie. lendù, lindaũ, lį̃sti ‘spraustis, grūstis’, plg. nu-lįsti ‘siauron, ankšton vieton įsikimšti, įsisprausti; (ant ko nors) užkopti, (nuo ko nors) nulipti’. Pastaroji reikšmė gerai pritinka imantis aiškinti pr. vedinį *linda ‘balnakilpė’ kaip ‘kilpa, kurion raitelis sėsdamas į balną, įspraudžia pėdą’.

Šaltinis:

Смочиньский 1987 (1989), 31

Antraštė:

lį̃sti

Straipsnelis:

Germ. slend-a- ‘sumegzti, surišti mazgu, verschlingen’ (go. slindan, s. ang. tik praet. sg. farsland ‘varschlang’, s. v. a. slintan ‘verschlingen’), matyt, sietinas su germ. žodžių grupe ‘sėlinti, šliaužti, slinkti’ – ‘ropoti, rėplioti, kriechen’ – ‘slysti’. Reikšmės ‘schlingen’ ir ‘gleiten’ dažną sykį eina greta viena kitos. Galbūt tiesiogiai sietinas su sleid-a- ir laikytinas šio lyties nazalizuotu variantu? Gretinti galėtume (be s-moblie) su lie. lį̃sti, lendù ‘šliaužti, šliaužioti, kreichen’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 432

Antraštė:

lį̃sti

Straipsnelis:

Toch. AB länt-, lät- ‘išeiti, išvykti’ su formomis: A praes. act. läntäṣ, inf. läntässi, conj. act. läñcäṣ, part. praet. laltu, lalntu, lantu, praet. act. läc, lcär; B praes. act. caus. läntäskeṃ, praes. act. lnaskau, opt. act. lyñit, subst. verb. lalñe, praet. act. lateṃ, lac, part. praet. ltu. Nė vienas iki šiol pasiūlytų aiškinimų nepatenkina: gretinimas su lie. lendù (Petersen, Lang. 9 (1933) 17) semantiškai atmestinas; getinimas su gr. λανθάνω, ἔλαθον ‘būti paslėptam’ (Pedersen, Tocharisch (1941) 173 ir Sprach. (1944) 44, su ‘verschwinden’ > ‘weggehen’) fonetiškai nepateisinamas: gr. λαθ- akivaizdoje (šalia gr. λήθω, λᾱ́θω < ide. *lā- etc.) lauktume toch. *lāt- etc. su *ā < ide. *ə₁; toch. A praet. läc, B lac etc. aiškinimas ide. *(e)ludhet šviesoje (Cowgill apud Winter, IF 65 (1967) 22, su išn. 3) = su gr. ἤλυθον (Lane, GGA 214 (1962) 128) ir nepaaiškina kamieno länt-. Iš tikrųjų toch. AB länt-, lät- izoliuotumą pašalina gr. ἐλθεῖν ‘ateiti, atvykti’, kurio iki šiol nė viena hipotezė be sunkumų negalėjo kildinti iš ἤλυθον (žr. šiuos mėginimus Frisk, GEW I 494 (1957) ir III (1972) 86). Tuo tarpu kai B lät- kilo iš ide. *l̥dh-, tai A länt- iš pradžių buvo praes. kamienas su nosiniu infiksu ln̥dh- (žinoma, atmetant länt < *lätn: Toch. Gr. (1931) 382, išn. 1); *londh- pėdsaką randame A part. praet. lantu, kurio -n- yra praes. kamieno kaip ir lalntu (greta laltu, B ltu); *lendh- pėdsakas yra B opt. act. lyñit; žr. žemiau. [259] B dialekto kamienas län- analogiškai kilo iš praes. kamieno lnaskau < *länt-n(ä)sk-au, vadinasi, su priesaga -n(ä)sk- pridėta prie kamieno länt- (iš pradžių) charakterizavusio praes. Šiuo atveju svarbus supaprastinimas (Pedersen, Tocharisch (1941) 173), tai įrodoma B praes. kamieno katn- iš kät ‘pradėti’ buvimu. Kamienas län-, kuris B opt. act. lyñit pavirto į *lyänt-, turi *e vokalizmo pėdsaką. Taip pat reikia nubrėžti, kad veiksmažodinis daiktavardis toch. B lalñe remiasi *lä́nlñe. Galiausiai reikia pastebėti, kad šiame toch. veiksmažodyje, kuris su gr. ἐλθει̑νrodo ide. *eledh-, palatalizuotas priebalsis c, kurį randame praet. act. A läc, lcär, B lac, kilo iš *ln̥dh- (> länt-), kurio palatalizuotas *dh po n normaliai perėjo į c.

Šaltinis:

Windekens 1976, 259–260

Antraštė:

lį̃sti

Straipsnelis:

Lie. lįsti, la. list galbūt < ide. *sleidh- formų; ši šaknis matoma s. gr. ὀλισθάνω; baltiškose formose nėra pradžios s- (lie. formose dar ir nazalizacija).

Šaltinis:

Buck 1949, 686

Antraštė:

lį̃sti

Straipsnelis:

K. Liukkoneno siūlomos naujos geros suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo. lintu ‘bird’ ir lentää ‘to fly’ siejami su lie. lį̃sti (praes. leñda), taigi suo. lintu < bl. *lindā, plg. lie. lindà ‘kleine Meise’; kitos svarbios aliuzijos yra tokie vabzdžių pavadinimai kaip akménlinda bei dvejopa es. lind reikšmė ‘bird, bee’. Pasak Liukkoneno, bl. lindā iš pradžių reiškė vabzdžius ir paukščius, lendančius į lizdus pro siaurą plyšelį ar mažą skylutę. Tą patvirtina ir lie. lìndė ‘Eingangsloch des Bienennestes’. Tai puikus ir kultūriškai svarbus suo. lintu paaiškinimas, tačiau jis neaprėpia veiksmažodžio lentää, kuris vargu ar galėjo būti perimtas tiesiai iš bl. praes. leñda, semantikos […].

Šaltinis:

Nilsson 2001, 190–191