Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lūžti, ropukas, voverikštis.

Antraštė:

lū́žti

Straipsnelis:

žr. laužti

Šaltinis:

Chantraine DEG III, 632

Antraštė:

lūžti

Straipsnelis:

Kitos ide. kalbos darybos požiūriu yra dar labiau [nei gr.] nutolusios [nuo arm. lizem aor. lizec̣i „laižau“]: bl. ir sl. susitelkia prie bendros pamatinės formos *leighio (lie. liežiù, s. sl. ližǫ), [...].

Šaltinis:

Solta 1960, 92

Antraštė:

lū́žti

Straipsnelis:

[Arm.] ełuk „vargingas, apgailėtinas, liūdnas“. [...] [221] Adjarian VII 124 šį žodį skiria prie ide. žodžių, reiškiančių „liūdesys, sielvartas“, kurie tiesiogiai reiškia „lūžti, laužti, plėšyti“ ([...]Ernout-Meillet³ 657): s. i. rujáti „sulūžta, sulaužo, kankina“, rógạ „liga, trūkumas“, av. uruxti – „(su)laužymas, lūžimas, suplėšymas“, gr. λυγρός, λευγαλέος„liūdnas, sielvartingas, apgailėtinas“, s. air. lucht „dalis, skyrius, krūva“, s. ang. tolucan „sulaužyti“, s. v. a. liohhan „(iš)rauti, temti, traukti“ ir kt. (Walde-Pokorny II 412 t.; Walde-Hofmann I 830). Įdomu, kad jausmų sferai priklausanti reikšmė yra tik arm., gr., lo. (lugeo, -ere „liūdėti, apverkti“) kalbose. Lie. ū́žti reiškia „brechen“, bet pasitaikančios frazės, kaip širdi̇̀s lúšta „das herz bricht“, veikiausiai yra skirtingas dalykas, nes jos nesusiję su – ypač įprastu pietų šalims – liūdesio, sielvarto gestu.

Šaltinis:

Solta 1960, 221

Antraštė:

lū́žti

Straipsnelis:

Meillet BSL 26 (1925) teisingai arm. lucanem „nuplėšiu, išlaužiu“ sieja su (žinoma, atskira) išplėsta gomuriniu priebalsiu šaknimi *lēu-/lu- „nupjauti, nuplėšti“, o ne su ide. *leug̑- „laužyti, laužti“, lie. lū́žti „brechen“ ir kt.

Šaltinis:

Solta 1960, 252

Antraštė:

lúžti

Straipsnelis:

[Imant domėn keltų kalbų duomenis, atsiveria naujos galimybės (tiesa, ne visada patikimos) aiškinti bl. žodžius ir peržiūrėti senas etimologijas:] Lie. lúžti – kimr. llygru „gadinti“ (žr.: R. A. Fowkes. Problems of Cymric Etymology. – Lingua Posnaniensis 6, 1957, 90–111).

Šaltinis:

Топоров 1963d, 256

Antraštė:

lū́žti

Straipsnelis:

žr. laužti

Šaltinis:

Seebold 1970, 337

Antraštė:

lū́žti

Straipsnelis:

Gr. λευγαλέος„nelaimingas“[...]. Pora λευγαλέος, λυγρός„pražūtingas, apverktinas, skausmingas“ yra archainio tipo kaip ir ἐρευθαλεός, ἐρυθρόςsu ἔρευθοςn. ir t. t. Tačiau neturima laukiamo kamieno su s *λευγος[...]. Jokios palyginamos formos, bet žodžių šeima yra gerai paliudyta, būtent su lo. lūgeō „gedėti, liūdėti“ (bei lūctus, lūguris), kuris galėtų būti iš vardažodžio *lugus, tematinis ide. *lougos greta sigmatinio neutrum *λευγος(?). Lo. kalbos žodžiai, atrodo, daug tiksliau negu gr. žodžiai išreiškia nesulaikomą liūdesį, kas leidžia juos susieti su šia žodžių šeima tokius žodžius kaip s. i. rujáti „laužti“, lie. láužti ir lū́žti, air. lucht „dalis“ ir t. t. Žr. dar Pokorny 686.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 632

Antraštė:

lū́žti

Straipsnelis:

K. Liukkoneno siūlomos įvairaus įtikimumo naujos suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo. lyhyt ‘short’ < *lūžusī ← lū́žti; yra morfologinių Baltijos finų kalbų lygmens problemų, nebūtinai liečiančių baltiškąją sprendimo dalį […]. [Dar žr. lemtis]

Šaltinis:

Nilsson 2001, 188

Antraštė:

lū́žti

Straipsnelis:

[Aptariama lotynų kalbos veiksmažodžių apofonija]. Šaknis *leu̯g- (plg. lo. lūgeō, lūxī ‘être en deuil’, s. i. ruj- ‘briser’ [ir kt. pvz.]) reiškė ‘briser, fendre’, ypač ‘avoir le cœur qui se brise’, iš kur kilo ‘soufrir, avoir du chagrin’. Pradinis taškas dar matomas lie. k. frazeologizme širdìs lū́žta ‘le cœur se brise’.

Šaltinis:

Garnier 2010, 130

Antraštė:

lūžti

Straipsnelis:

Straipsnyje nagrinėjami paskolinti baltų kalbų dalyviai suomių kalboje. Suom. lyhyt (lühüt) ‘trumpas’ < bl. veikiamosios rūšies būtojo laiko mot. g. dalyvio *lūžusī. Į prafinų k. pateko forma *lūšus(i), š > h (*lūšus > *lūhus, ū sutrumpėjo prieš h (*lūhus > *luhus).*lühüs egzistavo prafinų k. kaip priešakinio vokalizmo variantas.

Šaltinis:

Liukkonen 1994, 90