Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: lašis, spragčioti, dėčia, bedievis, deigšlus, anas, blįsti, skolinti, įimtinai, kiklikas, prisėti, brizgilis, keidoti, alksna, ilgas, snaigala, blęsti, naikinti, kurstyti, slunkius, babokas, mais, kverti, žvynė, lemtis, milšti, viskėti, kurčias, benkortas, kepenys, kremsėti, kurti, pietmonis, lėpis, sedulė.

Rezultatai

Antraštė:: lãšis
Straipsnelis:: Pilnojo laipsnio šaknis matoma germ. Lachs, r. losós, lie. lãšis ‘salmon’. [72] Ide. šaknis *lok̑s- ‘anadromous brown trout’ turi tokius refleksus: tocharų *lok̑si-, rytų baltų *lok̑si(-k̑yo)-; vak. baltų *lok̑so-k̑yo-; sl. *lok̑so-k̑i [76]; iraniečių *lok̑so-ko-, germanų *lok̑so. i-kamienas, matomas tocharų ir (rytų) baltų kalbose palyginti su o-kamienu yra inovacija.
Šaltinis:: Adams 1985a, 76–77

Antraštė:: lãšis
Straipsnelis:: Ide. neturėję bendros leksemos, reiškiančios ‘žuvis’. Anot I. Lederio (Leder, I.: Russ Fischnamen. Wiesbaden, 1968, 18) šiam tikslui plačiausiai buvęs vartotas žodis ‘lašiša’. R. losoś [162] atitinka lie. lȃšis bei s. v. a. laks ‘žuvis’. I. Lederio (op. cit. 19) siūlymas laikyti, kad ir s. i. lakṣa- yra giminiškas su paminėtais bl.-sl.-germ. žodžiais bei ieškoti aptariamos leksemos pėdsakų gr. kalboje, rodos, esąs abejotinas.
Šaltinis:: Dickenmann 1968, 162–163

Antraštė:: lãšis
Reikšmė:: lašiša
Straipsnelis:: Toch. B. laks ‘žuvis’, su nom. pl. läkṣi, acc. pl. laksäṃ, adj. der. läksaññe, läksaiñe. Šio žodžio giminystę su germ. *laxsaz (s. v. a. lahs, etc.), lie. lãšis, r. losós etc. ‘lašiša’ jau buvo nurodęs Schrader-Nehring, Reallexikon der idg. Altertumskunde, II, 1929, 2. Vis dėlto reikia patikslinti: B forma laks buvo pasiskolinta iš A dialekto, kuriame jis kilęs iš ide. *lok̑so-s (nom. sg.: toch. žodis yra vyr. g.), t. y. to paties prototipo kaip germ. *laxsaz (Van Windekens, ZDMG CXX, 1970, 305 t.): šiam aš, atvirkščiai, priėmiau, kad ide. forma *l̥k̑s- toch. turėjo duoti *läks- (iš kur B *läks su ä́); ide. *l̥ žodžio pradžioje > toch. lä (kaip tuo tarpu nustatyta). Tiktai tokios formos hipotezė nėra natūrali: žr. Krause, NAWG 1961, 89 t. [254] Dėl ide. žodžio ‘lašiša’ reikšmės plg. Lane, Indo-European and Indo-Europeans, 1970, 82 t., kuris remiasi Krogmanno konstatavimu. Woegillas apud Lane (ibid. 86) neatsižvelgia į nurodytą Krauzės straipsnį, kuris, mano nuomone, įrodė šio žodžio šaknies vokalizmo *o.
Šaltinis:: Windekens 1976, 254–255

Antraštė:: lãšis
Straipsnelis:: [Retsykiais oset. kalboje aptinkame leksikos izoglosų ne su kitomis i.-ir., o su š. ir vak. ide. kalbomis:] Oset. læsæg ‘lašiša’ aiškiausiai siejasi su š. Europoje vartojamais žuvies pavadinimais: s. v. a. lahs, vok. Lachs, s. isl. lax ‘lašiša’, toch. läks ‘žuvis’, pr. lasasso, lie. lãšis ‘lašiša’, r. лосось. Oset. læsæg vis pasigaunama įrodinėjant, kad šį žodį pažino ir i.-ir. pasaulio kalbantieji (tada pastaroji leksema priskirtina ir ide. prok.). Manant, kad minėtoji žuvis taip vadinama dėl savo spalvos, siūlyta čia priskirti ir s. i. lākṣā́- ‘lakas, blizgesys’ [M. Mayrhoferis įrodė, kad pastaroji s. i. lytis sietina su raj- (rajyati) ‘raudonas’ ir atskirtina nuo aptariamojo žuvies pavadinimo]. Vadinasi oset. læsæg yra pavienis i.-ir. kalbų žodis ir nė kiek nepagelbsti įrodinėjant, kad lašišos pavadinimas buvęs bendraide. (jeigu oset. læsæg būtų [7] paveldėtas iš arijų, tai šiandien lauktume oset. *ræxsæg). Taigi oset. læsæg laikytinas oset. ir š., vak. ide. kalbų izoglosa (ne iš arijų paveldėtu padaru).
Šaltinis:: Абаев 1965, 7–8

Antraštė:: lãšis
Straipsnelis:: Esantis greta *s protoide. *i, atrodo, nesuminkštino prieš einančio priebalsio – veikiausiai todėl, kad jau anksčiau jis išnyko greta išnykusio proto ide. *s (A. Martinet, Economie de changements phonétiques, Bern, Francke, 1964, 235–). Palatalizacijos neturį pavyzdžiai yra toch. B laks „žuvis“, kilęs iš proto ide. *lok̂sis „lašiša“ [: lie. lãšis], toch. B leswi „silpnumo priepuolis“, kilęs iš proto ide. *losiwo [: go. lasiws „silpnumo priepuolis“] ar dgs. gal. kaip toch. āstäm „galvas“, kilęs iš protoide. *ak̂stins…
Šaltinis:: Adams 1984a, 284 išn. 3

Antraštė:: lãšis
Straipsnelis:: [Aptariami skitų skoliniai slavų kalbose; pateikiami spėjami skoliniai (su s < skitų s (taip pat s') = s. persų s = av. sp, sl. sv, s. i. śv, lie. šv < ide. *k'w) iš skitų į slavų kalbas, taip pat iš dalies į baltų ir germanų] Sl. *lososъ ‘Lachs’ < skitų *las-asa- (⁰aśa-?) ‘Forelle-Pferd, t.y. Springforelle’. Dėl pirmo skitų dūrinio nario plg. toch. B laks ‘Fisch’, lie. lãšis, la. lasis, oset. læs-æg ir kt. Antrame skitų dūrinio naryje yra skitų *asa- ‘Pferd’, galbūt taip pat ir sl. Volosъ hidr. Pr. *lasasso, lie. lašišà, s. lie. laszasza galėtų būti kilę iš skitų dvandva tipo dūrinio.
Šaltinis:: Лома 2000, 345

Antraštė:: lãšis
Straipsnelis:: [Aptariami prūsų kalbos žuvų pavadinimai]. Pr. lalaʃʃo, arba laʃaʃʃo, ‘Lachs’ (E 563) = ‘Lachs, salmon, Salmo salar’ < *lasasā (M III, 31–32; T 368; To V, 101–10). Bl.: lie. lãšis m. ‘Lachs’, lašaša (Lalis), lasaša (Szyrwid), lašišà f. ‘Lachs, Lachsforelle’; la. lasis ‘Lachs’ (> lyvių laš), lasȩ̄ns ‘Lachsforelle’. Iš jų kilo Bl.-fin. kilmės atitikmenys (F 341–42; Thomsen 1890, 194; SKES 300). Sl. *lososь ‘Salomo salar’ > slovk., č. losos, le. losoś ‘t. p.’ ir pan. vediniai (ESSJ 16, 88; To V, 102; Witczak 2005, §4: *lok̑ok̑i̯us, plg. lie. lašišius). Sl. > s. vengrų laszos, vengrų lazac ‘salmon’ (Diebold 1985, 57, fn. 7; plg. Witczak 2005, § 4). Plg. germ. *lahsaz ‘t. p.’ ir jo vedinius (Kluge & Seebold 1999, 498; de Vries 1962, 348–49); romanų *locca ‘loach, Nemachilus’ (Diebold 1976, 363–65 geminatą kildina iš asimiliuoto *loks˚, o Witczak 2005 §3 – dėl sinkopės pakitusio lo. *lócīcā, atitinkančio lie. lašišà, arba +lok̑sik̑ā > lo. +lóxīcā, iš kurio – +losca, plg. it. lasca ‘a fresh-water fish’; arm. los-di, -ti ‘salmontrout’, žr. Mann 1984–1987, 661; Diebold; Witczak 2005 §3 šaknį *los- kildina iš *lok̑-, o lok̑s įžvelgia arm. +loc‘-). Ir.: oset. digorų læsæg ‘brown trout’ < *lok̑soko- (Morgenstierne 1934, 120). Toch. B laks ‘fish’ < *lk̑si- (Adams 1999, 544; Adams & Mallory, EIEC 497: IE *lok̑s. Įtikinamiausias Loewenthal (1924, 52) pr. pavadinimo siejimas su lie. lãšas ‘Tropfen‘, la. lā̆se ‘geringe Quantität einer Flüssigkeit, Sprenkel, Fleck, Tupf’ (F 342), r. losá & lása ‘spot’ (To V, 109). Krogmann (1959–1960) priskiria ir s. i. laśa- ‘Harz, Gummi’, arm. lac ‘Träne’ (*lok̑s). Brückner (1898, 503) pr. /lasasso/ laiko skoliniu iš le. łosoś ‘t. p.’. Thieme (1959, 209–16) siūlomas siejimas su s. i. lākṣā́ ‘Lack’ (AV V, 5.7; Manu X, 89, 92) ir jo dariniais atmestinas, nes juose fiksuojamas elementas *-ks, o ne *-k̑s-, kaip ‘salmon’ reikšmės žodžiuose (Krogmann 1959–1960, 172).
Šaltinis:: Blažek, Čeladín, Běťákova 2004, 112–114