Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: laiškas.

Antraštė:

laiškas

Straipsnelis:

Keliose ide. k. žodžiai, reišk. ‘laiškas’, yra tokie patys kaip žodžiai, žodyje, sąv. ‘raidė’, (dažn. vartojama dgs.), kiti susiję su sąv. ‘pasiuntimas’, ‘lapas’, ‘rašymas’. Lie. laiškas, pirm. reikšmė ‘lapas (augalo)’, semantika pasiskolinta iš le. list.

Šaltinis:

Buck 1949, 1287

Antraštė:

laĩškas

Straipsnelis:

Prasl. listъ, listьje. Bulg. лист, s.-kr. ли̑ст, slov. list, r. лист, č. list, le. list, luž. a. list ir kt. Visų priimtas siejimas su lie. laĩškas ‘lapas’, la. laiska ‘lapas ant lino, šiaudo stiebo’, pr. laiska ‘knyga’. Formalioji šio siejimo pusė gana kebli. Tenka konstatuoti priesagų to/ko kaitą slavų ir baltų paralelėse šalia abliauto skirtingų laipsnių. Vis dėlto genetinė sąsaja prasl. listъ ir lie. laĩškas nekelia abejonių, nes leksemų šakninės dalys sutampa ir reikšme. Skirtingas priesagas mėginama paaiškinti k’ ir t’ sumišimu į t’: listьje < *liskьje.

Šaltinis:

Мартынов 1968, 68

Antraštė:

laĩškas

Reikšmė:

Blatt

Straipsnelis:

Pr. lāiskas iš junginio crixti lāiskas arba laiskas iš crixtisnālaiskas ‘knygelė’; acc. laisken 63, 16 ‘knyga’ : lie. laĩškas, la. laiska ME II 411, laiksne, s. sl. листъ ‘Blatt’. Apie šiuos žodžius taip pat rašo Petersonas Ar. und arm. Stud. 91 bei Šeftelovicas KZ, LVI, 196.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 249

Antraštė:

laĩškas (láiškas)

Straipsnelis:

E. Fraenkelio žodyne pateikto lie. laĩškas, láiškas (anot gramatikų šiandien tik láiškas) reikšmė yra ne ‘Papier’, o geriausiu atveju ‘Blatt Papier’.

Šaltinis:

Senn 1958, 598

Antraštė:

laĩškas

Straipsnelis:

J. Marvanas (Marvan J. – In.: „Informační bulletin pro otázky jazyk.“ V., 1964, 30–31) s. č. leksemą lesy ‘lapija’ laiko pirmine ir todėl ją gretina su lie. žodžiu laĩškas. Tokiam siejimui prieštarauja formos neatitikimas (laĩškas < *loi̯sk̑-?); žr. K. Būga RR II 286–287. Be to, neatitinka ir semantika: lie. žodis laĩškas bei juo pamatuoti vediniai lietuvių kalboje neturi reikšmių ‘lapija’, ‘lapuočių miškas’.

Šaltinis:

Мартынов 1968 (1971) a, 14–15

Antraštė:

láĩškas

Straipsnelis:

Lie. láiškas, laĩškas ‘Blatt’, la. laiska ‘Blat am Flachsstengel’, pr. laisken (acc.) ‘Buch’ (iš *lois-ko-) : s. sl. listъ ‘Blatt’ (iš *leis-to-).

Šaltinis:

Каралюнас 1966, 117

Antraštė:

laiškas

Reikšmė:

leaf

Straipsnelis:

[Recenzuojamas V. Mažiulio „Prūsų kalbos etimologijos žodynas“, II, I-K (1993); III, L-P (1996).] V. Mažiulis 227 psl. aptaria pr. lāiskas (crixti lāiskas ‘tauffbüchlein, baptismal booklet’) morfologiją, nurodydamas lie. laiškas.

Šaltinis:

Schmalstieg 1997, 252

Antraštė:

láĩškas

Reikšmė:

javo ar žolės siauras lapas (bei žalias stiebelis)

Straipsnelis:

V. Martinovas teisingai iškelia sl. lěsъ siejimo su lie. láiškas (laĩškas) ‘javo ar žolės siauras lapas (bei žalias stiebelis)’ formalius ir semantinius sunkumus ir pats slavų žodį linkęs laikyti lo. lignum (< *lik̑-no-m) ‘nukirstas medis, malkos’ giminaičiu.

Šaltinis:

Urbutis 1972e, 207–208

Antraštė:

laĩškas

Straipsnelis:

[Aptariami ide. priebalsių *sk̑ grupės žodžiai baltų-slavų kalbose:] Lie. laĩškas ir s. sl. listъ etimologija yra neaiški ir abu žodžiai neprivalo kilti iš tos pačios formos (kaip mano Kabašinskaitė-Klingenshmitt 2006, 184⁴⁹).

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2009a, 17

Antraštė:

láiškas

Straipsnelis:

[Aptariami galimi ide. šaknies *(s)lei̯H- ‘blau (sein)’ (plg. s. v. a. slēha, lo. līvor ‘blauer Fleck; Neid’, bret. liv ‘Farbe; Tinte’, gr. λωτός ‘Wasserlilie, Lotus’ ir kt.; plg. A. Hyllested in J. Clackson, B. A. Olsen red., Indo-European Word Formation, Copenhagen, 2004, 59–64) refleksai baltų kalbose.] Lie. láiškas ‘langes schmales Blatt von Kraut oder Getreide; grüner Stengel’, la. laiska ‘Blatt am Flachstengel oder Getreidehalm’ [išn. 14:] kilo iš tos pačios šaknies taip pat kaip ir lie. laibas ‘schlank, dünn’, lieknas ‘schlank’ ir sl. *listъ, pridėjus priesagą -st- (ESSJ XV 143–147).

Šaltinis:

Gliwa, Hyllested 2006, 90

Antraštė:

láĩškas

Straipsnelis:

Vaillant GCS1 IV 681 spėjimas, kad sl. *'lĩstъ ‘lapas’ yra -tu- kamieno atitikmuo slavų kalbose, abejotinas. Remiantis baltų atitikmeniu lie. laĩškas (senesnis nei láiškas, plg. pr. Crixti Lāiskas ‘krikšto knyga’ su cirkumfleksu), galima manyti, kad sl. *'lĩstъ kilęs iš *(u̯)lei̯sk̑-u- (su sateminiu atliepiniu), o lie. laĩškas – iš *(u̯)loi̯sk̑ó- (su kentuminiu atliepiniu; plg. lie. ieškóti, sl. iskati < éi̯ske/a-, ide. *h₂is-[s]k̑e/o-). Ide. sk̑ bl.-sl. kalbose dėsningai virto st (sk̑> stš, dėl asimiliacijos > st).

Šaltinis:

Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2006, 184