Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: laiguonas.

Antraštė:

láig(u)onas

Straipsnelis:

Die Annahme, daß eine Entsprechung zu lit. láig(u)onas ‘Bruder der Frau’ den Tektal an germ. *taikur- abgegeben hätte, ist durch nichts zu stützen: das litauische Wort hat nicht die geringste Spur einer Entsprechung im Germanischen, es hat auch in der Bedeutung germ. *taikur- nicht beeinflußt, und eine Übertragung gerade nur des intevokalischen Konsonanten ist an sich nicht sehr wahrscheinlich (ein Einfluß lediglich im An- oder Auslaut tritt wesentlich häufiger auf).

Šaltinis:

Seebold 1982, 174–175

Antraštė:

laiguonas

Straipsnelis:

Ide. *leig- ‘rišti’ > lie. laiguonas ‘žmonos brolis’, gr. λοιγωντίαν· φρατρίαν Hsch. [Nurodomas šalia kitų įvairių kalbų giminystės terminų pagrįsti minčiai, kad dažnai bendrą giminystės ryšio sąvoką reiškiantys žodžiai įv. kalbose specializavosi į konkrečią giminystę (pvz., ‘žentas’ ar pan. reiškiančius žodžius).]

Šaltinis:

Pârvulescu 1989, 87

Antraštė:

láiguonas

Reikšmė:

sievas brālis

Straipsnelis:

Es. leksemai ‘langud’, suom. lanko etc. ‘ieprecēti radinieki’ siūloma baltiška etimologija: *lang-, plg. lie. láiguonas u.c. ‘sievas brālis’, láiguonienė ‘vīra brāļa sieva’, laigoníenė ‘sievas brāļa sieva; vīra māsa’. Šis sugretinimas grindžiamas prielaida, kad pirminė forma turėjo šaknies nosinį (plačiau žr. Vaba 2001, Is the Finnic lanko a Germanic or a Baltic loan? In Poznańskie Studia Bałtystyczne 1: MVNERA LINGVISTICA ET PHILOLOGICA MICHAELI HASIVK DEDICATA, Eds. J. Marcinkiewicz & N. Ostrowski, Poznań: Katedra Skandynawistyki i Bałtologii, 157–160). Šią hipotezę pagrindžia daug pavyzdžių, kurie pateikti Otkupščikovo (1967, Iz istorii indoevropejskogo slovoobrazovanija, 165) ir Endzelīno (1922, Lettische Grammatik, 60) darbuose – sonanto ir balsio kaita aptinkama tokiuose dubletuose kaip, pavyzdžiui, bengti ↔ beĩgti ‘beigt’, strùngas ↔ strùgas ‘pastrups (par asti)’, tvankas ↔ tvaĩkas ‘tveice’.

Šaltinis:

Vaba 2005, 159–160